Savo atminties besibaiminančios Vilniaus sienos

LTVilniaus senamiestyje įgyvendinta grafičių serija „Sienos prisimena" - tai nauja atminties vieta, papildanti politiškai konstruojamą žydų bendruomenės atmintį, kasdienę buitinę kultūrą, įpročius atspindinčiais vaizdiniais, greta kitais projektais įamžintų išskirtinių asmenybių primenanti apie tipiškus žydų geto gyventojus. Projektas įgyvendintas jam kontekstualiai tinkamoje viešoje erdvėje - buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje. Atminties vaizdiniai sukurti grafičių technika, kuri paprastai generuoja provokatyvų komunikacijos toną ir įtraukia į viešą diskusiją, tačiau „Sienos prisimena" piešiniai ryškios visuomenės reakcijos neiššaukė. Analizuojant vien tik grafičius, išskiriamos dvi tokios socialinės negalios priežastys. Visų pirma, trauminę Holokausto atmintį komunikuojančias fotografijas perkūrus grafičių technika, buvo panaudota tarpinė, interpretatyvi medija, kuri atėmė fotografijų galią liudyti praeitį, o naujuosius atvaizdus padarė subjektyviais, todėl neįrodančiais teiginiais. Kita priežastis - pažeistas grafičių nekonvencialumas legitimizuojant ir išviešinant grafičių kūrimo procesą atmetant spontaniškumą. Iš grafičių atimama galia provokuoti, žeisti ir perkonstruoti cirkuliuojančią Holokausto atmintį, todėl jie tampa dekoratyviais viešosios erdvės elementais, temiškai atitinkančiais įgyvendinimo erdvę, estetiškai pritinkančiais prie parinktų paviršių, netrikdančiais praeivių. Projektas konstruoja anoniminės, socialiai neiškilios žydų bendruomenės atminimą kurį vizualizuoja pasirinktais bevardžiais žydų tipažais, tų žmonių atvaizdais [p. 27].