LT"Mano sieloje - šventė. Mano dovana tėviškei tapo realybe. Grįžau namo, kur tėvų kapai, kur numylėtas Nevėžis, kur mylėta, svajota, padangėm skrajota", - sakė Janina Monkutė-Marks 2001 m. spalio 20 d. į savo muziejaus atidarymą susirinkusiems svečiams. Šimtai jų iš Lietuvos ir Amerikos stebėjosi, kiek daug lemia vieno žmogaus entuziazmas ir atkaklumas. Muziejaus istorija prasidėjo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kuomet išeivei menininkei Janinai Monkutei-Marks kilo mintis padovanoti Tėvynei savo kūrybą. 2000 m. ji įsteigė pelno nesiekiančią organizaciją ir, įsigijusi buvusio Kėdainių krašto muziejaus pastatą, įkūrė jame savo vardo muzicjų-galcriją. Per metus buvo atlikta pastato rekonstrukcija atkuriant XIX a. pabaigos architektūrą, pagal naujausius reikalavimus įrengtos galerijos salės, sutvarkyta aplinka. Sovietmečiu Lietuvoje nutrūkus filantropijos ir mecenatystės tradicijoms jas įvairiomis priemonėmis mėginama vėl atgaivinti. 2001 m. Janinos Monkutės-Marks lėšomis įsteigtas muziejus - išskirtinai gražus filantropijos pavyzdys, kuriuo nepaprastos energijos menininkė mėgino užkrėsti ir kitus Lietuvos bei užsienio meno mėgėjus ir verslininkus. Tai viena mecenavimo pusė - finansinė parama, kuri atsiranda iš muziejaus svarbos visuomenei suvokimo. Tai rezultatas pagrindinės - moralinės, dvasinės būsenos, kai žmogus jaučiasi muziejaus bendruomenės nariu arba suvokia muziejaus egzistavimo svarbą ir ryžtasi būti jo eiliniu nariu, šeimos nariu ar mecenatu [p. 22].