Demoniškumo samprata Herkaus Kunčiaus apysakoje "Ištikimiausias metafizinis draugas" (2002) ir Mariaus Ivaškevičiaus dramoje "Mistras" (2010)

LTŠiuolaikinėje literatūroje vyraujantis postmodernus mąstymas demoniškumą, kaip ir kitas teologines temas, linkęs traktuoti su žaismingu atsainumu: interpretacijos mėginimas dėstomas intertekstualiai, kaip parodijinis praeities tekstų koliažas, ir šis mėginimas nutrinamas nurodant nepasitikėjimą interpretacijos / tiesos galimybe. Šiuolaikinėje lietuvių literatūroje demoniškumo temą bene ryškiausiai plėtoja du kūriniai: Herkaus Kunčiaus apysaka "Ištikimiausias metafizinis draugas" (2002) ir M. Ivaškevičiaus drama "Mistras" (2010). Abiejų kūrinių kontekstas yra (pre)romantizmo pasaulėvoka, jos polinkis į misticizmą, domėjimasis dvasių pasauliu. Abu kūriniai demoniškus personažus sieja su archetipine J. W. Goethe’ės Mefistofelio figūra. Toliau siekiama tyrinėti, kaip šie kūriniai modifikuoja tradicinę literatūrinę demoniškumo sampratą. Žvelgiant iš literatūros teologijos perspektyvos klausiama, ar ir kokį teologinį mąstymą šie kūriniai plėtoja. [Iš straipsnio, p. 412]Reikšminiai žodžiai: Demoniškumas; Dramos; Apysakos; Šiuolaikinė krikščioniškoji lietuvių literatūra; Demonism; Dramas; Short Stories; Contemporary christian Lithuanian literature.