Savasis orientas Vilniuje ir kitur: šiuolaikinis lietuvių tautiškumas ir karaimai

LTStraipsnio tikslas – panagrinėti, kaip šių dienų lietuviai suvokia kitą, o konkrečiai vietinius karaimus. Kodėl vienas religines ar etnines grupes visuomenė vertina palankiau, o kitas – mažiau palankiai. Kas lemia, kad įvairių socialinių sluoksnių požiūris karaimus ne tik praeityje buvo, bet ir dabar yra skirtingas? Nacionalizmas – ne tik kultūrinė doktrina ar įsitikinimas, kad tauta yra vienijama kalbos, papročių, bendros istorijos, bet ir politinė doktrina (kiekvienai tautai reikalinga sava valstybė). Tautiškumas yra galvojimas ir diskusijos apie tai, ką reiškia ir ką turėtų reikšti politinė ir visuomeninė narystė ir jos įvertinimo būdas, taip pat priklausomybė tautinei valstybei. Etniškumas – tai daugiau spontaniškas (ne tiek apgalvotas ir organizuotas, kiek savaiminis, „natūralus“) savęs priskyrimas tam tikrai etninei grupei, jos kultūros elementų raiška kasdienybėje, socialiniame ar istoriniame kontekste. Šiuo atveju kultūrinė savivoka palyginti silpna, nes nėra puoselėjama sąmoningais veiksmais, kaip būdinga kultūriniam tautiškumui. Etniškumas nesužadina ryškių grupės siekių, juo labiau politinių aspiracijų [p. 74].

ENLithuanian multicultural nationalism warmly embraces the use of minority language in public and confirms of minorities status that is given to Lithuanian Karaites. Thus, one can hope that Lithuanian Karaites will have more possibilities to sustain their language. They still use this language and it is inscribed by UNESCO into the list of languages that are disappearing. Language now is priority of Karaite community. Can one hope that summer schools for the study of this language will finally be organized in Lithuania? These could be language courses aimed not only at Karaites themselves but also to anyone like they are organized in the University of Uppsala (Sweden).