Lytis ir religija pabėgėlių įtraukties procesuose Lietuvoje: musulmonių pabėgėlių ir integracijos vykdytojų sąveikos etnografija

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Disertacijos / Dissertations
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lytis ir religija pabėgėlių įtraukties procesuose Lietuvoje: musulmonių pabėgėlių ir integracijos vykdytojų sąveikos etnografija
Alternative Title:
Gender and religion in refugee inclusion processes in Lithuania: an ethnography of the interplay between Muslim refugee women and integration implementers
Publication Data:
Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2025.
Pages:
236 p
Notes:
Daktaro disertacija (Humanitariniai mokslai. Etnologija) – Vilniaus universitetas, 2025.
Summary / Abstract:

LTDisertacijos tyrimo tikslas – analizuoti musulmonių pabėgėlių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, įtraukties patirtis, išryškinant tapatybių – lyties, religijos, statuso ir rasės – susikirtimus. Remiantis kokybiniais duomenimis (interviu ir dalyvaujamuoju stebėjimu), atskleidžiama, kaip valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų naratyvai formuoja pabėgėlių moterų kitoniškumo konstravimą, veikėjiškumo pripažinimą ar atmetimą, ir kaip tai lemia moterų įgalinimo galimybes bei įtraukties procesus. Tyrimas parodė, kad nepaisant visuomenėje vyraujančių ribų tarp „savų“ ir „svetimų“, musulmonės pabėgėlės taiko įvairias strategijas, siekdamos derėtis dėl savo tapatybės, įsitraukti į visuomenę ir įgyti veikėjiškumą. Įgalinimas atsiskleidžia tiek kaip moterų vidinė stiprybė, tiek kaip NVO darbuotojų skatinamas savarankiškumo ugdymas. Tyrimo rezultatai rodo, kad integracijos sistema dažnai taiko vakarietišką, etnocentrinį modelį, o įtraukčiai būtinas abipusis atvirumas ir lankstumas. Reikšminiai žodžiai: pabėgėlės, musulmonės, įtrauktis, sąveika, kitoniškumas.

ENThe aim of this study is to analyze the experiences of social inclusion among Muslim refugee women granted asylum in Lithuania, highlighting the intersections of gender and religion. Based on qualitative data (interviews and participant observation), the research reveals how the narratives of state institution and NGO representatives construct refugee women’s otherness, recognize or deny their agency, and influence their empowerment and inclusion processes. The study shows that despite the dominant societal boundaries between “us” and “them”, Muslim refugee women apply various strategies to negotiate their identity, integrate into society, and assert their agency. Empowerment is manifested both as an internal strength and as autonomy fostered by NGO workers. The findings indicate that the integration system often follows a Western-centric model, and true inclusion requires mutual openness and flexibility. Keywords: Refugee, Muslim women, inclusion, interplay, otherness.

DOI:
10.15388/vu.thesis.780
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9239
Updated:
2026-03-25 12:01:30
Metrics:
Views: 5
Export: