Vyresnio amžiaus asmenų pažintinių gebėjimų veiksniai
LTVisuomenei senstant, su amžiumi susiję pažintinių gebėjimų pokyčiai tampa vis aktualesne moksline ir praktine problema. Tyrimai rodo, kad egzistuoja individualūs pažintinių gebėjimų pokyčių skirtumai senstant. Nors dažniausiai tai siejama su genetiniais veiksniais, išsilavinimu ar profesine veikla, vis daugiau tyrimų pabrėžia ir gyvenimo būdo bei asmenybės bruožų reikšmę. Visgi, šiuos veiksnius analizuojančių tyrimų trūksta, o jų rezultatai yra prieštaringi. Šio tyrimo tikslas – įvertinti išsilavinimo, gyvenimo būdo ir asmenybės bruožų sąsajas su vyresnio amžiaus žmonių pažintiniais gebėjimais, atsižvelgiant į tarpkultūrinį kontekstą, galimų kontrolinių veiksnių reikšmę, bei ištirti prielaidą, kad gyvenimo būdo veiksniai yra tarpinis išsilavinimo ir asmenybės bruožų sąsajų su pažintiniais gebėjimais kintamasis. Rezultatai parodė, kad tiek sociodemografiniai ir sveikatos, tiek asmenybės ir gyvenimo būdo veiksniai reikšmingai prognozuoja pažintinius gebėjimus, o gyvenimo būdas iš dalies medijuoja šiuos ryšius. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad vyresnio amžiaus asmenų pažintiniai gebėjimai skirtingose Europos šalyse reikšmingai skiriasi, o tai rodo, kad pažintiniai gebėjimai gali būti susiję su šalies kontekstu. Gauti duomenys reikšmingai prisideda prie šiuo metu aktualių pažintinio senėjimo tyrimų bei leidžia formuoti tolesnių tyrimų gaires bei praktines rekomendacijas sveikatos specialistams, politikos formuotojams bei individualiems asmenims besirūpinantiems savo optimaliu pažintinių gebėjimų funkcionavimu vyresniame amžiuje. Reikšminiai žodžiai: vyresnio amžiaus žmonės, pažintiniai gebėjimai, gyvenimo būdas, asmenybės bruožai, šiuolaikinės informacinės techologijos.
ENAs societies age, age-related changes in cognitive abilities are becoming an increasingly relevant scientific and practical issue. Research indicates that there are individual differences in cognitive trajectories during ageing. Although these changes are most often associated with genetic factors, education, or professional activity, an increasing number of studies also emphasize the importance of lifestyle and personality traits. However, research examining these factors remains limited, and existing findings are often inconsistent. The aim of this study was to assess the associations between education, lifestyle, and personality traits with cognitive abilities in older adults, taking into account cross-cultural context, the role of potential control variables, and examining the hypothesis that lifestyle serves as a mediating factor between education, personality traits, and cognitive abilities. The results showed that sociodemographic and health factors, as well as personality and lifestyle variables, significantly predict cognitive abilities, and that lifestyle partially mediates these relationships. The findings also revealed that cognitive abilities in older adults differ significantly between European countries, indicating that national context may be related to cognitive functioning. These results make a valuable contribution to the current field of cognitive ageing research and offer guidance for future studies, as well as practical recommendations for health professionals, policymakers, and individuals aiming to maintain optimal cognitive functioning in later life. Keywords: older adults, cognitive abilities, lifestyle, personality traits, modern information technologies.
