Kunigų Jono Skruodžio ir Vinco Zajančkausko literatūriniai darbai

LTAptariamo laikotarpio Vilniaus lietuvių literatūrinio gyvenimo panoramoje greta Juozo Tumo-Vaižganto minėtini ir kiti du kunigai literatai – Jonas Skruodys ir Vincas Zajančkauskas, kiekvienas savaip stiprinęs Vilniaus lietuvių kultūros barą. Jonas Skruodys (1882-1935) buvo aktyvus lietuvių kultūrinio, visuomeninio gyvenimo dalyvis, – bendradarbiavo spaudoje, kartu su kitais kūrė Šv. Kazimiero draugiją, dalyvavo Blaivybės, „Ryto“ draugijų veikloje, dirbo Vilniaus lietuvių laikinajame komitete. Jis buvo plačių interesų, didelių užmojų žmogus, išleidęs virš 20 įvairios tematikos ir paskirties knygų: vadovėlių, tautosakos rinkinį, atsiminimus, grožinių kūrinių. Iš J. Skruodžio kūrybinio palikimo vertingiausi „Atminimai“, parašyti gyva ir turtinga kalba, perpinti papročių aprašymais, padavimais. Vincas Zajančkauskas (1884-1956) dėstė tikybą, klebonavo, bendradarbiavo spaudoje, buvo literatūros istorikas ir pedagogas, - mokytojavo Vilniaus lietuvių mokytojų seminarijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Parašė „Lietuvių literatūros vadovėlį“ (1924), chronologiškai apimantį penkis šimtmečius, - nuo 1400-ųjų iki 1904 metų. Literatūros raidą V. Zajančkauskas nagrinėja bendrame kultūros ir visuomenės gyvenimo kontekste, tuo būdu atskleisdamas mokiniams įvairių reiškinių sąsajas. Pateikta tekstų ištraukų, todėl vadovėlis atliko ir chrestomatijos funkciją. Vadovėlio stilius paprastas, pasižymi aiškia, glausta mintimi ir gražia, vaizdinga kalba. Vadovėlis buvo populiarus, sulaukė keturių leidimų, keletą metų juo naudojosi gimnazijos visoje Lietuvoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilniaus kraštas; Kultūrinė veikla; Tautinė veikla; Lenkų okupacija; Bažnyčios istorija.

ENNext to Juozas Tumas-Vaižgantas, two more litterateur priests should be mentioned in the literary life panorama of Vilnius Lithuanians of the period concerned – Jonas Skruodys and Vincas Zajančkauskas. Jonas Skruodys (1882-1935) was an active participant in the Lithuanian cultural and social life: he cooperated with the press, was one of the organizers of St. Casimier society, took part in the activity of Blaivybė (Abstinence) and Rytas (Morning) societies, and worked in the temporary committee of Vilnius Lithuanians. He was a man of wide interests and wide scope, he published over 20 books on various topics and purposes: textbooks, a folklore collection, memoirs, some works of fiction. The most valuable one is Atminimai (Memories), written in a vivid and rich language, full of custom descriptions and short stories. Vincas Zajančkauskas (1884-1956) taught religion, was a parson, cooperated with the press, was a literature historian and pedagogue – he taught at Vilnius Lithuanian Teacher’s Seminary and Vytautas Magnus Gymnasium. He wrote a Textbook of Lithuanian Literature (1924) that covers five centuries in a chronological order: from 1400’s to 1904. V. Zajančkauskas analyses the literature development in the general context of culture and life of society thus showing the links between various phenomena. The textbook included extracts from other texts, so it also served as a sampler. Its style was simple, characterised by clear and concise idea and a beautiful and vivid language. The textbook was popular, had four editions and was used at schools across Lithuania for a few years.