LTSovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir palaipsniui pradėjus krašto sovietizaciją, nutrūko normalus valstybės vystymasis. Nuo tol Lietuvoje reikalai tvarkyti „Maskvos laiku“, ir nors kurį laiką dar mėginta kurti iliuziją apie pačių piliečių remiamą ir palaikomą revoliuciją, o „naująją tvarką“ vaizduoti kaip valstybės tęstinumą socialistine forma, iš tiesų, Lietuvoje vyko laipsniška aneksija. Formali Lietuvos Respublikos pabaiga įvyko 1940 m. rugpjūčio 3 d., o užtvirtinta po kelių savaičių, priėmus pagal kitų sovietinių sąjunginių respublikų pavyzdį sukurptą Lietuvos Sovietų Socialistinės Respublikos konstituciją. Pagal naują „konstituciją“, ministerijos, departamentai ir kitos įstaigos transformuotos pagal sovietinį modelį. Finansų ministerija pertvarkyta į Finansų liaudies komisariatą. Jame nebeliko vietos Patentų skyriui, ir apskritai okupuotame krašte nebeliko savos patentinės sistemos. Tiesa, po okupacijos dar išduoti keli patentai pagal seną Lietuvos Respublikos teisinę sistemą. Pirmasis vos kelios dienos po okupacijos - 1940 m. birželio 17 d. Juliui Kvitneriui (už guminės pirštinės, skirtos valyti ir masažuoti dantis, išradimą), o paskutinis - 1940 m. lapkričio 23 d. Vandai Rimaševskienei (už plytų ir tuščiavidurių blokų gamybos būdą ir prietaisus). Sovietizuota spauda informavo ir apie kitus išradimus. Pavyzdžiui, 1940 m. spalį laikraštis Amatininkas paskelbė apie ginklų dirbtuvės darbininko Leono Sakelio išradimą - naujos konstrukcijos sofą (sofa-lova). Straipsnyje, skambiai pavadintame „LTSR darbo žmonių išradimai ir patobulinimai“, teigiama, kad išradimas užpatentuotas, nors tai patvirtinančių faktų nerasta. Tarpukariu informacija apie patentus buvo skelbiama "Vyriausybės žiniose", tačiau nei šis, nei minėtas Rimaševičienės išradimai nebuvo paskelbti, nes nebeliko ir paties Lietuvos Vyriausybės leidinio.