Nuo "matematinių instrumentų" iki "naudingų mašinų" (XVIII a.)

LTŠiame studijos skyriuje visų pirma bus kalbama apie daiktus. Viena vertus, tai - įvairūs svetur išrasti, bet LDK taikyti technikos artefaktai. Kita vertus, tai - tiek vietinių, tiek užsieniečių mokslininkų ar amatininkų Lietuvoje kurti mechanizmai, dažniausiai įvardijami terminais "machina", "maszyna" ar "apparatus". Jų konstravimas ir taikymas vietos sąlygomis ne tik reikalavo inovatyvaus mąstymo bei įžvalgų, bet ir liudijo mokslininkų ir amatininkų kaip inovatorių ar išradėjų potencialą. Svarbu pabrėžti, kad XVII a. pabaigoje - XVIII a. LDK nebuvo patentų sistemos ar jos prototipų (privilegijų išradėjams), o įstatyminė bazė pradėta formuoti tik vėliau - carinės Rusijos iniciatyva. Todėl nėra galimybių tiksliai nurodyti, kiek ir ko buvo išrasta, kokio pobūdžio inovacijos taikytos aptariamu laikotarpiu, koks buvo jų santykis su europiniu kontekstu. Šiame skyriuje nesiekiama atlikti "inventorizacijos" ar įvertinti Lietuvoje sukurtų dalykų originalumo, tačiau rūpi, pasiremiant dabartiniais mokslo, socialinės ir ekonomikos istorijos tyrimais, išsiaiškinti, kaip išradimai ir technikos naujovės funkcionavo keliuose skirtinguose to laiko kontekstuose - akademijoje, didikų dvaruose ir manufaktūrose. Neabejotina, kad iniciatyvų galėjo rastis ir kitose srityse (pavyzdžiui, kariuomenėje). Vis dėlto panašu, kad aptariamu laikotarpiu būtent minėtose institucijose (dėl įvairių priežasčių) buvo didžiausias technikos naujovių poreikis, intelektualinis ir reikalingas finansinis potencialas [p. 38-39].