Vertinimas nusikaltimų diskurse: atpažinimas ir interpretavimas

LTTiriant vertinimą specialiai sudarytame dviejų dalių nusikaltimų diskurso tekstyne (410 991 žodis) disertacijoje nagrinėjamos vertinamosios reikšmės ir jų raiška prie vertinamųjų žanrų nepriskiriamuose lietuviškai parašytuose pasakojimo tipo dabartinės žiniasklaidos tekstuose apie nusikaltimus. Tam iš skirtingų metodologinių prieigų: 1) tiriama asmenų įvardijimo vertinamoji konotacija; 2) tekstynų lingvistikos metodais tiriama specifinė pesimizmo prozodija ir tikrinama automatinio vertinimo atpažinimo galimybė; 3) vertinimas nagrinėjamas vertinamųjų parametrų požiūriu. Atliekant analizę atsižvelgiama į: 1) galimą nevertinamųjų ir vertinamųjų kalbos vienetų sutaptį raiškos plane; 2) galimą vertinamųjų reikšmių įvairovę; 3) vertinimo (ne)akivaizdumo lygmenis. Atlikti tyrimai davė objektyvių įrodymų, kad nagrinėjamame diskurse linkstama vertinti neakivaizdžiai. Taip pat nustatyta, kad tekstyne vyrauja PAVOJINGUMO, GREITUMO, KIEKYBĖS, KOKYBĖS / SOCIALINIO TINKAMUMO, EMOCINGUMO, IŠSKIRTINUMO / ŽINOMUMO / SKANDALINGUMO, TIKRUMO vertinamosios reikšmės ir jų deriniai. Iš jų kaip itin būdinga nusikaltimų diskursui išsiskiria PAVOJINGUMO vertinamoji reikšmė. Nustatytosios vertinamosios reikšmės gali būti svarbi skiriamoji nusikaltimų temos žiniasklaidos diskurse ypatybė ir gali būti reikšminga sprendžiant bendresnius vertinimo atpažinimo skirtinguose diskursuose klausimus.

ENThe dissertation examines evaluative meanings and their expression in contemporary media Lithuanian-written texts about crimes that do not fall among evaluative genres. For this purpose, several research approaches are applied analysing a specially compiled two-part corpus of discourse on crime (410,991 tokens). 1) The connotation of naming of persons is studied. 2) Methods of corpus linguistics are used examining specific prosody of pessimism and testing the possibility of automatic identification of evaluation. 3) The corpus is examined from the point of view of the evaluative parameters. The analysis takes into account: 1) possible overlap between evaluative and non-evaluative language resources in the expression plane; 2) possible not clear cut boundaries of evaluative meanings; 3) levels of (non)obviousness of evaluation. The results provide objective evidence of a tendency to evaluate non-obviously in the corpus. It has also been found that it is typical to evaluate according to the following evaluative parameters: DANGEROUSNESS, QUICKNESS, QUANTITY, QUALITY / SOCIAL PROPRIETY, EMOTIVITY, DISTINCTIVENESS / FAMOUSNESS / SCANDALITY, CERTAINTY. Of all the evaluative meanings dangerousness is the most distinguished in the corpus. The determined evaluative meanings can be an important distinguishing feature of the media discourse on crime and may be relevant in addressing the more general issues of identification of evaluation in different discourses.