Время и другой : Гуссерль и Левинас о трансценденции

LTStraipsnio tikslas yra atlikti lyginamąją analizę to, kaip Husserlis ir Levinas suvokia laiką ir kito transcendenciją. Dažnai analizuojant Levino filosofiją pamirštama, kad ji priklauso fenomenologijos tradicijai. Filosofinės Levino įžvalgos pateikiamos kaip nedaloma visuma, o jo požiūris į fenomenologiją kaip vienareikšmiškai neigiamas. Viskas yra sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Levinas kritikuoja ne pačią fenomenologiją, bet jos tapatinimą su sąmonės modeliu. Išgyvenamo laiko fenomenologinis aprašymas leidžia suformuluoti implikuojančio intencionalumo, kuris įveikia sąmonės modelį ir atveria etinio santykio su kitais galimybę, koncepciją. Straipsnyje analizuojama, kaip Husserlio fenomenologijoje suvokiamas laikas ir intencionalūs išgyvenimai, kokiu būdu laikas ir intencionalumas yra susiję su kito transcendencija. Taip pat pateikiami Levino apmąstymai apie laiką, mirtį ir moteriškumą, kaip nepažinią kitybę.Reikšminiai žodžiai: Laikas; Kitas; Husserlis; Emanuelis Levinas (Emmanuel Levinas); Time; Other; Husserl.

ENThe purpose of the article is to perform comparative analysis between Husserl’s and Levin’s perception of time and transcendence. Analysers of Levin philosophy often forget that he represents phenomenological tradition. Philosophic Levin’s insights are delivered as undivided unit and his attitude towards phenomenology is undoubtedly negative. In fact everything is more difficult than it may look from the first sight. Levin does not criticise phenomenology itself, he argues its identification with a model of consciousness. Phenomenological description of a living time allows forming the concept of implicit intentionality that affects the model of consciousness and unlocks the option of ethnic relationship with the others. The article also analyses the perception of time and intentional experiences as well as the relationship of time and intentionality with the transcendence in Husserl’s phenomenology. In addition, the author presents Levin’s considerations about time, death, and femininity as unrecognizable subjects.