Лингвокультурные особенности русского, литовского и турецкого речевого этикета (на материале базовых формул обращения, приветствия и прощания)
LTDaktaro disertacijoje apžvelgiami teoriniai kalbos etiketo aspektai per esminių ir realizacinių šio fenomeno egzistavimo aspektų prizmę. Pasitelkus fenomenologinę ir transdisciplininę prieigas, atskleidžiama mandagumo fenomeno ir kalbos etiketo esmė, nustatomas jų tarpusavio ryšys ir jų vieta lingvokultūrinės sąmonės struktūroje, išskiriamas kalbos etiketo formulių reikšmės aksiologinis komponentas. Mandagumo ir kalbos etiketo pagrindas suvokiamas kaip išreiškiama pašnekovui intereso emocija, kuri atlieka pašnekovo vertės ir reikšmės pripažinimo funkciją. Tyrime laikomasi požiūrio, kad mandagumas ir kalbos etiketas žmonių bendravime atlieka vertybinio pobūdžio gyvenimą teigiančią funkciją. Gretinamosios analizės pagrindu išskirtos panašios ir specifinės verbalinės (leksinės-gramatinės) ir neverbalinės (mimika, gestai, proksemika) mandagumo aktualizavimo (išraiškos) priemonės pagrindinėse rusų, lietuvių ir turkų kalbų kreipimosi, pasisveikinimo ir atsisveikinimo etiketo formulėse su projekcija į tiriamųjų lingvokultūrų kalbinį pasaulėvaizdį. Kalbos etiketo gretinamoji analizė iškelia elgsenos ir leksines lakūnas aptariamų lingvokultūrų pasaulėvaizdyje, išskiria rusų, lietuvių ir turkų kalbinio pasaulėvaizdžio vertybinius komponentus, jungiančius „Mandagumo“ konceptą su skirtingais kiekvienos iš nagrinėjamųjų lingvokultūrų aksiologinės konceptosferos konceptais.
ENThe doctoral dissertation gives an overview of the theoretical aspects of speech etiquette taking into account the essential and implementational aspects of the existence of the phenomenon under analysis. Using the phenomenological and transdisciplinary approaches, the essence of the politeness phenomenon and language etiquette is revealed, their interrelations and place in the structure of linguo-cultural consciousness are identified, as well as the axiological component of the meaning of speech etiquette formulas is distinguished. The basis of politeness and speech etiquette is perceived as an emotion of interest expressed to the interlocutor, which performs the function of the recognition of the interlocutor’s value and significance. The research is grounded on the assumption that politeness and language etiquette perform a value-based and life-promoting function in human communication. The contrastive analysis has helped to distinguish similar and specific verbal (lexical-grammatical) and non-verbal (mimics, gestures, proxemics) means of politeness actualization (expression) in the main formulas of Russian, Lithuanian and Turkish addressing, greeting and leave-taking etiquette taking into account the linguistic worldview of the explored linguo-cultures. The contrastive analysis of the speech etiquette puts forward the behavioural and lexical lacunas in the discussed linguo-cultural worldviews, as well as distinguishes the value-based components of the Russian, Lithuanian and Turkish worldviews linking the concept of Politeness with different concepts of the axiological conceptual areas of the analysed linguo-cultures.
