Technologinis veiksnys kultūros paveldo tyrimuose: 3D vaizdo ir spektroskopijos taikymo metodologinis modelis
LTŠioje interdisciplininėje disertacijoje keliami teorinio ir taikomojo pobūdžio uždaviniai: 1. inovacijų komunikacijos teoriniame kontekste įvertinti skaitmeninių UV-VIS-NIR spektroskopijos (spalvos faktorius) ir 3D vaizdo technologijų (geometrijos faktorius) pritaikomumą kultūros paveldo tyrimų ir taikomosioms paveldo išsaugojimo veikloms gerinti; 2. sukurti jungtinį geometrijos ir spalvos pokyčio teorinį metodologinį modelį, paremtą E. Rogers inovacijų difuzijos teorija; 3. pagal autoriaus parengtą jungtinę metodologiją sukurti spektroskopijos ir 3D vaizdo technologijų pritaikymo kultūros paveldo tyrimuose metodikas; 3. parengtas metodikas laboratoriškai išbandyti su dviem pasirinktais Lietuvos kilnojamojo (Supraslės vienuolyno raštinės XVI-XVIII a. rankraštinių knygų autentiškumo tyrimai) ir nekilnojamojo kultūros paveldo (Vilniaus senamiesčio vertingųjų savybių automatizuoto monitoringo sistemos kūrimas) atvejais; 4. atsižvelgiant į autorinių laboratorinių tyrimų rezultatus, pateikti taikomojo pobūdžio rekomendacijas. Atlikus tyrimus galima konstatuoti, jog autoriaus siūloma spalvos ir geometrijos pokyčio metodologinė prieiga leidžia efektyviau (laiko, objektyvumo, finansų, destruktyvumo aspektais) tirti materialųjį kultūros paveldą. Tiek pirminio, tiek aukštesniojo lygio interpretacijoms formuluoti siūloma taikyti sąsūkio neuroninius tinklus.
