LTTiek šiuolaikinėje žiniasklaidoje, tiek akademiniuose leidiniuose temos, susijusios su klimato kaita, žmonijos poveikiu gyvajai aplinkai bei atsakomybe už daromą poveikį planetai, sulaukia vis daugiau dėmesio. Paskutinį dešimtmetį publikacijose, skirtose ekologinei tematikai, vis dažniau šmėžuoja terminas antropocenas, skirtas įvardyti naujam geologiniam periodui, prasidėjusiam dėl reikšmingo žmonijos poveikio aplinkai ir ekosistemoms. Geologų tvirtinimu, žmonijos veikla pastaraisiais šimtmečiais taip pakeitė žemės paviršių, kad net buvo pasiūlyta vartoti naują terminą, kuriame tiesiogiai nurodoma į žmogaus įtaką. Galima sakyti, kad geologai seka gana seniai antropocentrizmo problemą analizuojančių filosofų pėdomis. Pramonės, energetikos ir biotechnologijų daromas poveikis biosferai dažnai įvardijamas kaip destruktyvus, ieškoma tiek praktinių sprendimų, galinčių padėti sumažinti žalos mastą, tiek neatsakingo ir nerūpestingo elgesio ištakų išryškinimo. Kaip tik moralinio žmogaus santykio su gamta plotmei skirta šiais metais pasirodžiusi profesoriaus Česlovo Kalendos knyga "Achilo kulno papėdėje: pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva" [p. 175].