LTJadvygai likimas lėmė sėkmę ir šventumą: ji pakilo į šventosios karalienes aukštumas. Nuo Klodvigo žmonos Klotildos laikų karalienės misionieres buvo krikščioniškosios Europos literatūros ir politinio mąstymo didvyrės. Jadvyga, kaip tikėjimo skleidėja, laimėjo Romos katalikų bažnyčiai naujų sielų - tai jau savaime buvo tokia sėkme, kuri garantavo neginčytiną pagarbą jai. Prie to prisidėjo jos gyvensenos šventumas, atsidavusi meilė ligoniams ir vargšams, kuria ji buvo panaši į savo didžiąsias pamočiutes: Arpadų dinastijos šventąją Elžbietą ir šventąją Jadvygą Silizietę. XIV a. nauju reikalavimu idealiam valdovui tapo išmintis. Jadvyga, kaip Krokuvos universiteto atkūrėja, atitiko ir šį idealą. Piastų gimines Elžbieta ir karaliene Marija neturėjo progos tapti misionierėmis, bet jos būtų galėjusios siekti gyvensenos šventumo. Tačiau gyvenamojo meto aplinkybes ir jų vidinis nusiteikimas tam sutrukdė. Todėl iš Anžu dinastijos tik Jadvyga išsiskyrė ir kaip politikė, ir kaip šventoji ir išliko amžinoje trijų tautų atmintyje.