Etika kaip pirmoji filosofija: Dunsas Škotas ir Levinas : disertacija

LTDisertacijoje dar kartą bandome mąstyti filosofijos ištakų bei prasmės problemą. Keldami klausimą, kas yra filosofija, atsiduriame sunkiai beaprėpiamame vandenyne, į kurį suteka daugybė įvairių diachroninių bei sinchroninių mąstymo tradicijų ir paskirų požiūrių srovės. Siekiant didesnio sutelktumo, privalu žvelgti radikaliai, eiti prie šaknų ir atrasti bendriausius filosofinės minties istorinius sluoksnius. Tad pirmiausia derėtų įsiklausyti į patį žodį, kuriuo nusakomas mus dominantis fenomenas - graikiškai φιλοσοφια. Tad ir ištakų reikėtų ieškoti išimtinai graikiškoje egzistencijoje, kuri, anot M. Heidegger’io, yra tiek filosofijos, tiek apskritai Europos istorijos bei lemties šaltinis. Pastaroji nuostata, tapusi kone stereotipu, turėtų vis tik būti kritiškai persvarstyta. Šiame darbe keliame klausimą, ar Vakarų mąstymas buvo ir išliko ištisai graikiškas. Heidegger‘is savo pamatine ontologija teigia onto-teologinės metafizikos įveiką. Ši nuostata taip pat reikalauja kritinio apmąstymo. Viena vertus, metafizikos onto-teologinis pobūdis, savitas vyraujančiai Vakarų minties tradicijai, buvo tapęs problemišku jau Viduramžių scholastikos, ypač pranciškoniškojo sąjūdžio, mąstymui, kurio bene ryškiausias atstovas buvo Jonas Dunsas Škotas. Antra vertus, metafizikos įveikos skubotumą teigia ir šių dienų fenomenologiniam sąjūdžiui priklausantis mąstytojas Emanuelis Levinas, kurio kritinė mintis, demaskuodama Heidegger’io pamatinės ontologijos nepagrįstumą (grįsti filosofiją ir kultūrą bei istoriją apskritai), tiek žmogiškumo apskritai, tiek minties ištakas aptinka etikoje. [Iš leidinio]

ENThis dissertation is considers the issue of the source and meaning of philosophy. By raising the question “What is philosophy”, we find ourselves in an unfathomable ocean, into which flow myriads of traditions and streams of thought. To achieve a better focus, it is necessary to look at the question radically, to go to the roots and discover the most common historical layers of philosophical thought. One should start by listening to the word itself – φιλοσοφια in Greek – that is the name for the phenomenon. Indeed, it is in the Greek way of life that one should seek the source of philosophy. M. Heidegger called Greece the cradle of both the philosophy and the history of Europe. This notion has become almost a stereotype, but it should nonetheless be critically evaluated. This dissertation examines whether Western thought was and remains essentially Greek. Heidegger declares his basic ontology to be a victory over onto-theological metaphysics. This stance also requires critical evaluation. On the one hand, the character of onto-theological metaphysics, which was an integral part of the dominant mode of Western thought, had already become problematic to mediaeval scholastic thinkers, especially of the Franciscan movement, of which perhaps the most outstanding exponent was John Duns Scotus. On the other hand, the premature nature of Heidegger’s declaration of victory over onto-theological metaphysics is also attested by Emmanuel Levin, an exponent of the modern phenomenologist movement. His critical thought, which unmasks the foundationlessness of Heidegger’s basic ontology, finds humanity in general – and the source of thought – in ethics.