Kokybės sampratos konstravimas aukštojo mokslo institucijoje

LTGlobalizacijos ir internacionalizacijos poveikis, naujosios viešosios vadybos tendencijos ir jų įtaka reformuojamai aukštojo mokslo sistemai, aukštojo mokslo vertybinių paradigmų kaita skatina iš naujo svarstyti ne tik kokybės vadybos efektyvumo, kokybės užtikrinimo sistemos įgyvendinimo, kokybės kultūros plėtros klausimus, bet ir pamatinius – kaip suprantama kokybė aukštojoje mokykloje. Tyrimo tikslas – nustatyti kokybės sampratos specifiką ir konstravimo problematiką aukštojo mokslo institucijoje, teoriškai ir empiriškai ištyrus kokybės kaip idėjos taikomąjį perkėlimą į institucinį kontekstą. Disertacijoje pristatoma taikomojo idėjų perkėlimo (angl. translation) prieiga, pateikiamas lietuviškas termino atitikmuo. Teorinėje disertacijos dalyje analizuojamos institucionalizmo ir skandinaviškojo institucionalizmo teorinės nuostatos, aktualizuojant keliaujančių idėjų interpretacijas ir kokybės kaip idėjos specifiką aukštajame moksle. Empirinėje dalyje pristatomas trijų etapų tyrimas (tarptautinių ir nacionalinių dokumentų, tyrimų ir apžvalgų metaanalizė; kolegijų strateginių dokumentų analizė; ekspertų interviu). Tyrimas tikslingai orientuojamas į koleginį aukštojo mokslo sektorių ir kokybės kaip idėjos kontekstualizavimą Lietuvos valstybinių kolegijų atveju, tačiau išryškinamas kokybės sampratos konstravimo aukštojo mokslo institucijoje problematikos apibendrinamasis pobūdis. Gauti tyrimo rezultatai atskleidžia, kad kokybės kaip idėjos taikomasis perkėlimas instituciniame kontekste grindžiamas komunikacine prieiga, leidžiančia įvertinti (tiesioginį ir netiesioginį) aukštojo mokslo sistemos veikėjų įtraukimą į procesą ir reikšmių sistemos kūrimą.

ENThe impact of globalization and internationalization, new public management trends and their influence on the reformed higher education system, the shift in the value paradigms of higher education promote to reconsider not only such issues as effectiveness of quality management, implementation of the quality assurance system, quality culture development but also fundamental matters such as how quality is understood at the higher education institution. The aim of the research is to identify the specificity of the concept of quality and issues of its construction in higher education institution, upon theoretical and empirical exploration of translation of quality as idea into institutional context. The perspective of translation is presented in the dissertation introducing the Lithuanian equivalent of the term. The theoretical part of the dissertation discusses the theoretical approaches of institutionalism and Scandinavian institutionalism, giving prominence to the interpretations of the travelling idea and the specificity of quality as idea in higher education. A three-stage study (the meta-analysis of international and national documents, studies and reviews; the analysis of strategic documents of colleges; the experts’ interviews) is presented in the empirical part of dissertation. The dissertation research is purposefully orientated to the non-university higher education sector and to contextualisation of the conception of quality based on the example of state colleges of Lithuania, but generalising type of issues of constructing the conception of quality in higher education institution is highlighted. The results of the research expose that translation of quality as idea in the institutional context is based on the communicative approach that allows to assess the involvement (direct and indirect) of actors of the higher education system in the process and creation of meanings.