Nepražuvo nė vienas kraujo lašas

LTVienas tragiškiausių, epopėjinių mūsų istorijos puslapių – Lietuvos partizaninis karas – tebėra unknown war ne tik Vakarų istorikams, bet ir mums patiems. Literatūra apie šį karą, išskyrus vieną kitą išimtį, dažniausiai yra aprašomojo pobūdžio. Net ir meninės pastangos įprasminti skaudžią Lietuvos patirtį dažniau patiria nesėkmę nei sėkmę (turime galvoje kad ir filmą ,,Vienui vieni“). Šio reiškinio priežastys yra dvejopos. Pirmoji – moralinio pobūdžio. Mūsų savimonė šiuo klausimu tebėra suskilusi, sakytume, schizofreniška, niekaip nesusitvarkanti su praeities fantomais, su pačiu savimi: niekaip negalinti prisipažinti ir kartu pripažinti to, kas stropiai slepiama net nuo savęs, nuo to, kas gali būti pavadinta savimonės sąžine. Kita priežastis – konteksto, palyginimo nebuvimas, t.y. Lietuvos partizanų karas dar nėra įrašytas į to meto Europos bei pasaulio istorinį foną. Tokios galimybės yra, ir pirmieji bandymai – nelauktai perspektyvūs. Apie vieną tokį bandymą susieti pokario kovas su naujausia Lietuvos istorija bei šių dienų realijomis ir kalbama šiame straipsnyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Partizaninis karas; Sovietinė kariuomenė; Derybos; Militarizacijos indeksas; Stribai; Ukraina (Ukraine); Guerrilla war; Soviet army; Negotiatian; Index of militarization; Quisling.

ENOne of the most tragic pages in our history – the partisan war of Lithuania – thus far has been the unknown war not only for Western historians but also to us. Literature about this war, with one or two exceptions, most often are of a descriptive nature. Even artistic attempts to give a meaning to painful experience of Lithuania more often result in failure rather than in success (we have in mind the film Vienui viens). The causes of this phenomenon are twofold. The first one is of a moral nature. Our self-awareness on this issue is still divided, schizophrenic, if you will, which cannot deal with the ghosts of the past or with itself: it cannot by any means admit and acknowledge the one thing that is diligently concealed even from oneself, from what can be called consciousness’ conscience. Another cause is the absence of a context absence of comparison, that is, the partisan war of Lithuania has not bee entered into the historical background of Europe or the world of that time. Such possibilities do exist and the first attempts are unexpectedly promising. The article speaks about one of these attempts to relate pos-war struggles to the modern history of Lithuania and the present-day realities.