Feedback intervention influence on individual performance

LTPastaruoju metu individų veiklos vadyba tampa vis svarbesnė, o grįžtamojo ryšio valdymas yra neatsiejama sėkmingos vadybos dalis. Ne veltui pirmaujančios pasaulyje organizacijos skiria ypatingą dėmesį grįžtamojo ryšio procesų tobulinimui. Vadovai įsitikinę, kad grįžtamasis ryšys užtikrina, ar bent jau turėtų užtikrinti, teigiamą poveikį gavėjo veiklos rezultatams. Deja, jo efektyvumas dažnai prarandamas dėl žinių stygiaus, nežinant kaip grįžtamąjį ryšį suteikti pavieniams asmenims. Kaip rodo mokslinių tyrimų apžvalgos, net trečdalis visų grįžtamojo ryšio atvejų ne tik nepasiekia teigiamo efekto, bet netgi pablogina gavėjų veiklos rezultatus. Siekiant nustatyti grįžtamojo ryšio efektyvumą, šioje disertacijoje yra lyginama trijų veiksnių suderinamumo poveikis gavėjo užduoties atlikimui: grįžtamojo ryšio intervencija, gavėjo reguliacijos dėmesio centras ir užduoties pobūdis. Prielaidos grindžiamos atsižvelgiant į veiksnių suderinamumo įtaką, kai asmens darbo atlikimo kokybė priklauso nuo asmens nuolatinio reguliuojančio dėmesio centro (t. y. skatinimo ir prevencijos), užduoties pobūdžio (t. y. skatinimo ir prevencijos) ir grįžtamojo ryšio ženklo (t. y. teigiamo, neigiamo ir neutralaus) suderinamumo.Gauti tyrimo rezultatai rodo, kad individų reakcijos į grįžtamąjį ryšį gali būti skirtingos, o kartu grįžtamasis ryšys gali tiek kelti, tiek ir mažinti individų veiklos produktyvumą. Nustatyta, kad grįžtamojo ryšio suderinamumas daro didelį poveikį asmens veiklos pokyčiui – kuo didesnis grįžtamojo ryšio ženklo, užduoties tipo ir individo nuolatinio reguliacinio dėmesio sutelkimo suderinamumas, tuo didesnis veiklos augimas bus pastebimas. Ir priešingai, nesuderinamumas gali sukelti veiklos pasiekimų nuosmukį. Netgi neutralus grįžtamasis ryšys, kuris tradiciškai vertintas kaip neturintis jokios naudos gavėjui, taip pat turi įtakos gavėjo veiklos pokyčiams.

ENIn recent years, individual performance management, especially its concurrent part – feedback delivery, became a more important in daily life. Therefore, leading organizations dedicate a lot of efforts and attention to the improvement and development of feedback intervention processes. Managers believe that feedback has, or at least must provide, a positive impact on recipient performance. Unfortunately, feedback is often wasted because of lack of knowledge of how feedback must be delivered to individuals. Moreover, the meta-analytic evidence shows that in more than one-third of cases, feedback negatively impacts performance. The dissertation disclosed feedback intervention influenced individual performance change by focusing on congruence effect of task type (promotion and prevention), individuals’ chronic regulatory focus (promotion and prevention), and feedback sign (positive, neutral, and negative). Received results show that individuals’ reactions to feedback delivery could vary and the same feedback could increase or decrease individual performance. The congruence of feedback intervention has a significant effect on individual performance change - the higher the congruence level among feedback sign, task type, and individual chronic regulatory focus, the higher the performance increase observed. Alternatively, the lack of congruence could lead to a performance decrease. Even the neutral feedback, which traditionally described as feedback without any meaningful information, has effect on recipient’s performance change.