LTGeoistorinėje Europos erdvėje yra kraštų, kuriems buvo lemta atsidurti regionų, kultūrų ar net civilizacijų paribiuose. Tokių kraštų gyventojai visada turi rinktis, su kuo jie tapatinasi, kurioje ribos pusėje nori būti. Ant ribos esantys mažieji kraštai neretai atsiduria situacijoje, kai renkasi ne jie, o galingesnieji pasirenka juos. Tada istoriškai susi klosčiusi bendrija, praradusi galimybę savarankiškai priimti sprendimus, nors stengiasi išsaugoti, bet gali ir pažeisti arba net prarasti savąją kultūrinę/civilizacinę tapatybę. Tokiems regioninio ir kultūrinio Europos paribio kraštams priklauso ir Lietuva, buvusi ir esanti ant ribos, skiriančios Vakarų ir Rytų, romėniškąją ir bizantiškąją Europą. Lietuva istoriškai išgyveno ir savarankiškų sprendimų priėmimo, ir svetimos valios primetimo laikotarpius [p. 55].