Assessment of the relationship between innovation policy and economic growth in the context of electoral institutions

LTInovacinės veiklos yra viena pagrindinių intensyvaus ekonominio augimo varomųjų jėgų. Tačiau jos susiduria su rinkos ir sisteminėmis ydomis, todėl reikalauja valstybės įsikišimo. Jis gali būti paveiktas vyriausybės ydos, todėl inovacijų politikos intensyvumą ir veiksmingumą gali lemti ir šalyje naudojamos politinės institucijos, tokios kaip rinkimų sistemos. Galimą jų svarbą rodo mokslinėje literatūroje aptariamas rinkimų sistemų poveikis valstybės išlaidoms geografiškai apribotoms viešosioms gėrybėms ir socialiniams transferams. Tai turėtų būti aktualu ir inovacijų politikai. Tyrimo tikslas – atskleisti inovacijų politikos ir ekonominio augimo santykio teorinius aspektus įvertinant potencialų rinkimų institucijų vaidmenį bei pasiūlyti ir empiriškai išbandyti inovacijų politikos poveikio ekonominiam augimui vertinimo modelį šių institucijų kontekste. Disertacijoje išskirti sudėtiniai žinių kūrimo, žinių įsisavinimo ir technologijų perdavimo kintamieji, kuriais remiantis vertinamas ryšys tarp inovacijų politikos ir ekonominio augimo. Pagrindiniai empiriniam tyrimui naudojami metodai yra faktorinė analizė ir panelinių duomenų analizė. Tyrimo metu gauti rezultatai rodo, kad inovacijų politika yra intensyvesnė šalyse, kuriose naudojamos mažoritarinės rinkimų sistemos, tačiau vyriausybės skatinamo žinių kūrimo ir technologijų perdavimo teigiamas ryšys su ekonominiu augimu yra stipresnis šalyse, kuriose veikia proporcinio atstovavimo rinkimų sistemos.

ENInnovation activities are among the main drivers of intensive economic growth. However, they are affected by market and system failures. Therefore, they require government intervention, which can lead to a government failure, thus affecting the intensity and effectiveness of innovation policy. The latter failure can be at least partially determined by political institutions, such as electoral systems. The importance of such institutions is demonstrated by their effect on public investment in regionally bounded public goods and social transfers. Consequently, the electoral systems should also affect innovation policy. The research aim is to reveal the theoretical aspects of the relationship between innovation policy and economic growth and the expected role of electoral institutions, and to propose and empirically test a model for the assessment of the impact of innovation policy on economic growth in the context of such institutions. Three main innovation channels were identified in the thesis. They include knowledge creation, knowledge absorption, and technology transfer. Using factor and panel data analysis, the research found that innovation policy is more intense in countries with majoritarian electoral systems. Contrariwise, it has a stronger positive relationship with economic performance in countries with proportional representation electoral systems in terms of government supported knowledge creation and technology transfer.