Politiniai nusikaltimai Lietuvoje 1919-1940 m.: teisėkūra ir teismų praktika

LTDisertacijos tyrimo objektas – politiniai nusikaltimai Lietuvoje 1919–1940 m. Jų tipologizacijos pagrindu laikyta 1903 m. Baudžiamajame statute suformuluotas maišto, valstybės išdavystės ir sąmyšio politinių nusikaltimų grupes. Pirmojoje dalyje tirtas politinių nusikaltimų teisinio apibrėžimo kūrimo procesas, atspindintis galią turinčios politinės valdžios gynybą – kriminalizuoti veiksmus, kurie grasina valstybės saugumui, o kartu ir politinei valdžiai. Nagrinėtas politinių nusikaltimų apibrėžimas Lietuvos Konstitucijose, analizuota politinių nusikaltimų tipologizacija Baudžiamajame statute. Tirtas nepaprastosios padėties teisinis reglamentavimas ir jos įtaka politinių nusikaltimų kontrolei, aiškintasi kaip ir kokie nauji valstybės saugumo įstatymai (ne)atsirado dėl iškylančių ad hoc saugumo grėsmių valstybei. Antrojoje dalyje analizuota kaip teisiniai agentai taikė politinių nusikaltimų apibrėžimą taip iki galo sukonstruojant ir patį politinį nusikaltimą. Taip pat nušviestos politinės policijos, prokuratūros ir bendrosios kompetencijos teismų baudžiamojo proceso funkcijos, pristatyta politinės policijos organizacija ir jos veiksmai taikant politinių nusikaltimų apibrėžimus. Studijuotas teisinis prokuratūros ir bendrosios kompetencijos teismų funkcijų reglamentavimas. Išanalizuotas Vyriausiojo tribunolo, apygardos teismų ir Apeliacinių rūmų teismų praktikos tendencijos nagrinėjant politinių nusikaltimų baudžiamąsias bylas. Aiškintasi Kariuomenės ir karo (lauko) teismų darbo teisinis reglamentavimas, o aptartos minėtų teismų praktikos tendencijos nagrinėjant ginkluoto sukilimo, valstybės išdavystės ir sąmyšio politinių nusikaltimų baudžiamąsias bylas.

ENThe main object of present research is political crimes in Lithuania in 1919–1940. The typology was based on groups of political crimes of rebellion, high treason and subversion that were formulated in the Criminal Statute of 1903. In the first part, the creation process of the legal definition of political crimes was studied, which reflects defence position of the political authorities that have the power – to criminalise acts, that are threatening state’s security, and authorities’ power. Also it was dealt with the definition of political crimes in the Constitutions of Lithuania, the second section analyses the typology of political crimes in the Penal Statute. It was explored the state of emergency legal regulation and its influence on the political crimes control, the fourth section investigated how and what new state security laws (not) originated because of threats to the state security which emerged ad hoc. In the second part it was analysed how legal agents applied political crimes definitions, thus finishing the construction of the crime fully. Also it covered the criminal process functions of the political police, the prosecutor’s office and the general competence courts, the political police organisation and its acts by applying political crime definitions was introduced as well. It was researched the legal regulation of the functions of the persecutor’s office and general competence courts. Also analysed tendencies of political crimes cases practice in High Tribunal, district courts and Chamber of Appeal. Finally, it was explained explains Army court and Court-martials work legal reglamentation, tendencies of aforementioned courts practice examining cases of rebellion, high treason and subversion were discussed.