Konstantinas Balmontas ir Lietuva: poezijos vertimai : disertacija

LTMeninis vertimas – fenomenas, ypač gerai atspindintis literatūrinių ryšių sritį. Konstantino Balmonto poezijos vertimų analizė padeda geriau suvokti lietuvių ir rusų literatūrų ryšius tiek „sidabrinio“ amžiaus laikotarpiu tiek vėliau, kai po Spalio revoliucijos teko apibrėžti moderniosios lietuvių kultūros santykį su emigracine rusų literatūra. Balmontas Lietuva labiausiai domėjosi skatinamas etnografinio romantizmo, tautos savitumą įžvelgdamas jos dvasinėje kultūroje: tautosakoje ir istorinėje atmintyje. Ištyrinėjęs lietuvių liaudies dainas ir pasakas, Balmontas susipažino su moderniosios lietuvių literatūros tendencijomis. Rusų poetas vienas pirmųjų pristatė moderniąją Lietuvos literatūrą pasaulio rusakalbei auditorijai: jo Paryžiaus laikotarpiu atlikti vertimai iš Maironio, Balio Sruogos, Liudo Giros, Vinco Krėvės, Fausto Kiršos, Mykolo Vaitkaus, Petro Vaičiūno, Vydūno, ir kt. poezijos nėra labai gausūs, tačiau brandūs ir geri. Paskelbti reikšmingiausiuose rusų emigrantų leidiniuose, jie reprezentavo Lietuvą kaip modernią valstybę, kurioje vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Lietuviai irgi vertė poeto kūrybą. Balmonto kūrybos vertimas padėjo formuotis lietuviškajai vertimo mokyklai: filologinei teksto analizei, vertimo teorijai ir kritikai, kultūrologinei-filosofinei vertimo sampratai, meninio vertimo kaip kultūrų dialogo sąvokai. Verčiant Balmonto kūrinius į lietuvių kalbą, buvo modernizuojama lietuvių literatūra, tobulinama literatūrinė kalba, eilėdara ir kiti poetikos dalykai, parodomi pasauliui atviro mąstymo horizontai, įsiliejama į europinį literatūros kontekstą. [Iš leidinio]

ENAn analysis of the translations of works by Konstantin Balmont helps us to better comprehend the links between the literature of Lithuania and Russia both in the ‘Silver Age’ and after the October Revolution, when it became necessary to define the relationship of modern Lithuanian culture to Russian émigré literature. Balmont’s interest in Lithuania was mostly fuelled by ethnographic romanticism. He perceived Lithuanians through their folklore and historical memory. Balmont studied Lithuanian folk songs and stories and acquainted himself with modern Lithuanian literary tendencies. This Russian poet was one of the first to introduce the Russian-speaking world to modern Lithuanian literature: during his time in Paris he did several translations of the poetry of Maironis, Balys Sruoga, Liudas Gira, Vincas Krėvė, Faustas Kirša, Mykolas Vaitkus, Petras Vaičiūnas, Vydūnas and others. These translations are mature works of high quality, published in prestigious Russian émigré publications, depicting Lithuania as a modern country with an active cultural life. Balmont’s poetic works were also translated into Lithuanian. This activity assisted in the formation of a Lithuanian school of translation with its philological analysis of texts, translation theory and criticism, a culturological-philosophical understanding of the translation process and the concept of translation as a cultural dialogue. Translation of Balmont’s works into Lithuanian was instrumental in helping modernise Lithuanian literature and improving the Lithuanian literary style and poetic techniques, as well as showing the world our breadth of vision as we integrated into the European literary context.