Psichosocialinių darbo veiksnių, pašaukimo darbe ir psichologinės savijautos reikšmė slaugytojų įsitraukimui į darbą
LTĮsitraukę darbuotojai yra svarbus bet kurios organizacijos išteklis, ir sveikatos priežiūros sektorius čia neturėtų būti išimtis. Tai tampa dar aktualesne realybe atsižvelgiant į demografinių pokyčių sąlygotus iššūkius, o slaugytojai, būdami didžiausia sveikata besirūpinančių darbuotojų grupe, gali ženkliai prisidėti prie efektyvaus kylančių problemų sprendimo. Atliktu 3 etapų tyrimu siekta išsiaiškinti, kas padeda slaugytojams išlikti įsitraukusiems į savo darbą ir siekti geresnių darbo rezultatų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog slaugytojų įsitraukimo į darbą skatinimas negali būti prasmingai atsietas nuo rūpinimosi darbo žalos jų psichologinei savijautai mažinimu. Dėl to vargu tikėtis, kad slaugytojas bus motyvuotas atlikti savo užduotis geriau nei vien minimaliai, jeigu įvairūs darbo, kurį jam tenka dirbti, aspektai verčia jį prastai jaustis. Kaip svarbiausios įsitraukimo į darbą ir geros psichologinės savijautos prielaidos išsiskyrė tokie psichosocialiniai darbo veiksniai, kaip darbe patiriama autonomija, didesnė užduočių įvairovė, gaunamas grįžtamasis ryšys, tinkamas emocinis pasirengimas, bei retesnės tarpasmeninio pobūdžio problemos tiek su kolektyvo nariais, tiek ir pacientais bei jų artimaisiais. Remiantis gautais rezultatais parengtos rekomendacijos sveikatos priežiūros įstaigų vadovams ir personalo specialistams, siekiantiems skatinti ir palaikyti slaugytojų įsitraukimą į darbą ir nuo jo neatsiejamą gerą psichologinę savijautą.
ENEngaged employees are an important resource of any organization, and healthcare sector should be no exception. It becomes even more relevant in the face of the challenges stemming from demographic changes, and as nurses are the largest group of medical personnel, they may significantly contribute to an effective solution of such problems. A 3-stage research was conducted to figure out what helps nurses to remain engaged in their work and to seek better performance. Results showed that nurses’ work engagement promotion cannot be meaningfully separated from efforts to reduce harm of work factors for their subjective psychological state. Therefore, it can hardly be expected that nurse will be performing above minimal requirement if various work aspects make him or her feel troubled. The most important antecedents of work engagement and adequate psychological state turned out to be such psychosocial work factors as greater autonomy, task variety, acquired performance feedback, sufficient emotional preparation for work tasks, as well as fewer interpersonal problems with peers, patients and their family members. Based on these results, recommendations are provided for managers and human resources specialists, seeking to promote and sustain nurses’ work engagement and decent psychological state.
