Žiniasklaidos sistemos formavimasis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVIII amžiaus pirmojoje pusėje : disertacija

LTXVIII a. pirmoje pusėje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje po truputį plintančios Apšvietos epochos idėjos formavo naujus informacijos suvokimo ir perdavimo būdus. Domėjimasis įvairiais įvykiais valstybėje ir pasaulyje, laikraščių atsiradimas yra labai svarbus požymis, rodantis naujo mąstymo pradžią. Tačiau 1718–1760 m. laikotarpiu Vakarų Europos žiniasklaidos modelio recepcija matoma beveik išimtinai elito aplinkoje. Žiniasklaidos terminas disertacijoje vartojamas organizuotam naujienų apytakos procesui, jo dalyviams, naujienų perdavimo priemonėms ir jų turiniui apibūdinti. Tyrime ieškoma vietos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žiniasklaidai bendroje Europos erdvėje, aptariamas spaustuvių ir pašto tinklas, naujienų perdavimo sparta, cenzūros poveikis, pristatomi redaktoriai ir korespondentai, jų darbo metodai ir ryšiai su naujienų užsakovais, naujienų kilmė, sklaidos kryptys, apibūdinami rankraštiniai laikraščiai bei laikraštukai, identifikuojami didikų Radvilų dvaruose Bialoje ir Nesvyžiuje skaityti spausdinti laikraščiai, kalendoriai, apžvelgiamas jų turinys, tiražas, kaina. Daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos kanclerio Karolio Stanislovo Radvilos našlės Onos Radvilienės, Lietuvos didžiojo etmono Mykolo Kazimiero Radvilos „Žuvelės” ir Lietuvos pataurininko, didžiojo vėliavininko Jeronimo Florijono Radvilos galimybėms gauti naujienas. [Iš leidinio]

ENDuring the first half of the 18th century ideas of the Enlightenment period gradually spreading across the Grand Duchy of Lithuania formed new ways of comprehension and conveyance of information. Interest in various events in the country and in the world and emergence of newspapers are a very important indicator showing the beginning of new thinking. However, in 1718-1760 reception of the media model of Western Europe was almost exclusively seen among the elite. The term “media” in the dissertation is used to refer to the organised circulation process, its participants, ways of conveyance of news and contents thereof. The study looks for a place of the media of the Grand Duchy of Lithuania in the European space, discusses a network of printing companies and the post, rapidity of transmission of news and the impact of censorship, introduces editors and reporters, their methods of work and relations with customers of news, origin of news, directions of dissemination. It also describes manuscript newspapers and small papers, identifies printed newspapers read at the noble Radvila’s estates in Biala and Nesvyžis and calendars and provides an overview of their contents, circulation and price. The focus is on possibilities for the widow of the Lithuanian Chancellor Karolis Stanislovas Radvila Ona Radvilienė, the Great Hetman of Lithuania Mykolas Kazimieras Radvila „the Fish“ and the pataurininkas, the great standard-bearer Jeronimas Florijonas Radvila to receive news.