Alberto Vijūko-Kojalavičiaus "Lietuvos istorija": poetikos bruožai
LT"Lietuvos istorija" pateikia labai patrauklų autoriaus vaizdą. Neabejotina, kad autorius yra mokslininko ambicijų turintis ir gebantis jas realizuoti vyras. Tai žmogus, kuriam daugiausia rūpi tiek praktiniai konkrečios Lietuvos valstybės reikalai, tiek teorinis valstybės kaip visuomenės instituto modelis. Kaip ir dera geram istorikui, Kojalavičius perteikia iš šaltinių gautas žinias apie įvykius, kelia hipotezes dėl jam neaiškių atsitikimų ar veikėjų veiksmų bei poelgių. Jis teigiamai vertina veiklumą, gebėjimą racionaliai mąstyti ir rasti išeitį iš kebliausios padėties, kovingumą, narsumą, ištvermę, todėl jam rūpi ,,Lietuvos istorijoje" rodyti drąsos ir tvirtybės pavyzdžius. Jis neidealizuoja istorijos veikėjų, parodo ir netinkamus jų poelgius ar veiksmus, bet idealą turi: tai laisva, savarankiška, galinga Lietuvos valstybė.
ENThe monograph addresses the aspects of poetics of Historia Lituana (History of Lithuania) by Albertas Vijūkas-Kojalavičius with the first meaning of the word Jtoieoj in mind, in other words, it deals with the analysis of how the work was produced and from what sources. Much attention has been paid to the examination of Kojalavičius's language and style. The study opens with the analysis of the introductory chapters of Historia Lituana. The author shows that Kojalavičius's aspiration to write the truth points to the scholar's ambitions, while his preparedness to present the available material in accordance with the rules of the art of historiography reveals his disposition to impart elements of belles lettres to the work.
