Energetikos technologijų visuomeninio priimtinumo vertinimas

LTEnergetikos plėtros planai rengiami vis dar per mažai dėmesio skiriant visuomenės nuomonei bei technologinio priimtinumo lygiui, visuomenės poreikiams bei nuostatoms. Didžiausias dėmesys yra skiriamas mažiausiems kaštams, kas ne visada yra teisinga. Labai svarbu suprasti kaip ir kodėl visuomenė priima naujas energetikos technologijas ir kokia jų visuomeninė nauda. Disertacijos darbo tikslas – parengti energetikos technologijų visuomeninio priimtinumo vertinimo modelį ir jį pritaikius nustatyti energetikos technologijų priimtinumo lygį Lietuvoje. Atliekama mokslinės literatūros analizė, sintezė, palyginimas, dedukcija, apibendrinimas, abstrahavimasis, pritaikomi statistinės duomenų analizės metodai, matematinis modeliavimas ir ekonominė analizė. Technologijų priimtinumo vertinimui naudojamas kontingento vertinimo metodas. Atlikto pasirengimo mokėti už naujas energijos gamybos technologijas tyrimo metu apklausti 842 respondentai. Išvadose pateikiami tyrimo rezultatai bei pasitvirtinus visoms hipotezėms, teigiama, kad Lietuvos gyventojai teigiamai žiūri į naujas energetikos technologijas bei yra pasirengę priimti naujas atsinaujinančias energetikos technologijas bei už jas mokėti daugiau nei už tradicinius energijos gamybos šaltinius. Būtina tobulinti energetikos politiką, siekiant užtikrinti naujų energetikos technologijų visuomeninį priimtinumą, kas leistų lengviau formuoti įpročius bei įgyvendinti gyventojų preferencijas keičiančią energetikos politiką bei užtikrinti sėkmingą perėjimą prie atsinaujinančiais energijos šaltiniais pagrįstos ekonomikos.

ENEnergy development plans are still drawn up with too little focus on public opinion and the level of technological acceptability, public needs and attitudes. The focus is on the lowest cost, which is not always the case. It is very important to understand how and why society accepts new energy technologies and what is public benefit caused by the introduction of such technologies. The aim of the dissertation is to prepare a model for assessing the public acceptability of energy technologies and to apply it to determine the level of acceptability of energy technologies in Lithuania. Analysis, synthesis, comparison, deduction, generalization, abstraction, applied statistical data analysis methods, mathematical modeling and economic analysis are performed. The contingent valuation method was applied for energy technologies assessment. During assessment of Willingness to Pay 842 respondents were surveyed. The conclusions present the results of the study and, if all hypotheses are confirmed, it is stated that the Lithuanian population has a positive attitude towards new energy technologies and is ready to accept new renewable energy technologies and pay more for them than traditional energy production sources. It is necessary to improve energy policy in order to ensure the public acceptance of new energy technologies, which would facilitate the formation of habits and the implementation of energy policy that changes the preferences of the population, and ensure a successful transition to a renewable energy economy.