The Effects of population ageing on household consumption expenditures in Central and Eastern Europe

LTDidėjantis gyventojų amžiaus vidurkis, ilgėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bei žemas gimstamumo lygis sudaro sąlygas ilgalaikei demografinei transformacijai, kurios galimas poveikis šių šalių ekonomikai kelia susirūpinimą. Disertacijos tikslas yra identifikuoti, įvertinti ir pasiūlyti sprendimus neigiamam demografinių transformacijų poveikiui namų ūkių vartojimo išlaidoms, pasireiškiančiam dėl gyventojų amžiaus struktūros, tikėtinos gyvenimo trukmės pokyčių Vidurio ir Rytų Europoje. Darbe naudojamos kelios Gyvenimo ciklo modelio modifikacijos. Sudaryti modeliai leidžia platesniu požiūriu tirti ir vertinti kiekybinius ir kokybinius aspektus, į kuriuos nebuvo atsižvelgiama panašiuose modeliuose, įskaitant pensijų sistemos reformų reikšmę bei galimą netiesinį gyventojų senėjimo procesų poveikį namų ūkių vartojimo išlaidoms Vidurio ir Rytų Europoje. Atlikto empirinio tyrimo rezultatai parodo, kad vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir gyventojų amžiaus struktūros rodikliai turi netiesinį, persidengiantį poveikį namų ūkių vartojimo išlaidoms. Teigiamas poveikis pasireiškia 30-59 amžiaus grupėse, o neigiamas poveikis yra siejamas su išėjimu į senatvės pensiją. Darbe siūloma susieti senatvės pensijos amžių su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės senatvės pensijoje rodikliu.

ENWith the onset of long-term transformations in the demographic makeup of Central and Eastern European countries, the issue of their implications for the economy has become acute. Population ageing coupled with growing life expectancy and low birth rates are yet to be effectively addressed in the region, raising the question of economic sustainability. The aim of the dissertation is to identify, quantify and propose solutions to the negative effects of changes in the population’s age composition and life expectancy in Central and Eastern European countries on the economy through household consumption expenditures. Multiple variants of the Life Cycle Model are developed to achieve this goal. This approach allows the investigation of quantitative and qualitative factors, taking into account the significance of retirement system reforms as well as the possibility of a non-linear relationship between population ageing processes and household consumption expenditures, which has not been considered in prior research. Obtained empirical research results point to changes in life expectancy and age composition having a non-linear, overlapping effect on household consumption expenditures. The positive effect is attributed to ages 30-59, while the negative effect is associated with life post-retirement. Research findings support the introduction of post-retirement life expectancy as a retirement policy tool.