Trumpalaikės bandymo nusižudyti intervencijos programos (ASSIP) tinkamumas taikyti Lietuvoje: pacientų perspektyva

LTAtsižvelgiant į didesnę pakartotinių bandymų nusižudyti ir mirties dėl savižudybės riziką taikomi įvairūs pagalbos bandžiusiems nusižudyti asmenims būdai. Tačiau dažniausiai intervencijos kuriamos ir veiksmingumo tyrimai atliekami šalyse su žemu savižudybių rodikliu ir gerai išvystyta pagalbos sistema. Tad neaišku, ar jos tinkamos, pozityviai vertinamos pacientų, kitose šalyse negu buvo sukurtos – kur savižudybių rodikliai aukšti, sveikatos sistema mažiau išvystyta ir medikalizuota, vyrauja savižudybių stigma. Šiame tyrime, derinant kiekybinę ir kokybinę duomenų analizės strategijas, siekta įvertinti trumpalaikės bandymo nusižudyti intervencijos programos (angl. Attempted Suicide Short Intervention Program, ASSIP) tinkamumą taikyti Lietuvoje iš pacientų perspektyvos. Tyrime dalyvavo 19 asmenų (12 moterų ir 7 vyrai; amžiaus vidurkis 29,8 m.) po bandymo nusižudyti: 8 gavo įprastą pagalbą psichiatrijos ligoninėje, 11 gavo įprastą pagalbą kartu su ASSIP programa. Rezultatai atskleidė, kad visų pacientų psichologinė savijauta po gydymo pagerėjo – psichologinės gerovės vertinimai tapo aukštesni, sumažėjo depresyvumas. Bet suicidinių minčių intensyvumas ir bendras suicidiškumas sumažėjo tik papildomai dalyvavusiųjų ASSIP grupėje. Nevienareikšmiškai ar neigiamai vertinti įvairūs įprastos pagalbos aspektai, o atsiliepimai ASSIP programą – vien tik teigiami. Taigi ASSIP yra tinkama, įprastą pagalbą papildanti intervencija, atliepianti pacientų poreikius bendradarbiavimu ir empatija pagrįstai, savižudybėms specifiškai pagalbai.

ENGiven the higher risk of subsequent suicide attempts and deaths by suicide, various healthcare approaches after suicide attempt are implemented. However, most interventions are designed and effectiveness studies are conducted in countries with low suicide rates and well-developed healthcare systems. Thus, it is not clear whether they are appropriate, positively assessed by patients in countries other than those in which they were developed – where suicide rates are high, the healthcare system is less developed and medicalized, and suicide stigma prevails. This study, combining quantitative and qualitative data analysis strategies, aimed to evaluate the feasibility of applying Attempted Suicide Short Intervention Program (ASSIP) in Lithuania from the perspective of patients. The study included 19 participants (12 women and 7 men; mean age 29.8 years) after a recent suicide attempt: 8 received treatment as usual (TAU) in a psychiatric hospital, 11 received the ASSIP program in addition to TAU. The results revealed that the psychological state of all patients improved after treatment – the assessments of psychological well-being became higher and depressiveness decreased. But the intensity of suicidal ideation and overall suicidality decreased only in the ASSIP group. Various aspects of TAU have been assessed ambiguously or negatively, and feedback on the ASSIP program has been purely positive. Thus, ASSIP is a feasible complementary intervention that appropriately responds to patients’ needs for collaborative, empathic, suicide-specific care.