Nepaprastas vyskypo M. Paliulionio 1886 m. vizitas į Šilalę

LTCaro valdžia nuo pat okupacijos Lietuvoje pradžios (1795 m.) turėjo tikslą surusinti ir sustačiatikinti gyventojus, kolonizuoti kraštą ir jį galutinai paversti sudėtine Rusijos imperijos dalimi. Ši politika paspartėjo po 1863 m. sukilimo. Tuo metu rusų administracija uždraudė lietuvišką spaudą, iš mokyklų, įstaigų bei viešojo gyvenimo pašalino lietuvių kalbą, suvaržė Katalikų Bažnyčios pastoracinį darbą, mėgino į religines apeigas įvesti rusų kalbą. Su mokyklos pagalba caro valdžia siekė įdiegti lietuvių vaikams "rusų tautinius pradus", sustačiatikinti juos ir tokiu būdu asimiliuoti šio krašto gyventojus. Tokiai rusų vyriausybės politikai pirmiausia pasipriešino katalikų dvasininkija. Ypač daug sumanumo ir ryžto, gindamas Katalikų Bažnyčios ir tautos interesus, parodė vyskupas M. Valančius. Jo pėdomis pasekė vyskupas M. Paliulionis, 1883 m. tapęs Žemaičių vyskupijos ganytoju. Pastarasis nemažą dėmesį skyrė dvasininkijos ir tikinčiųjų anticarinėms nuotaikoms. Jis, lankydamas parapijas, be teikiamų religinių patarnavimų, skatino katalikų dvasininkiją bei gyventojus priešintis Bažnyčios suvaržymams bei rusifikacijai. 1886 m. vyskupas apsilankė ir Šilalėje. Tačiau šis Žemaičių vyskupijos valdytojo vizitas skyrėsi nuo kitų tuo, kad turėjo specialią paskirtį ir buvo glaudžiai susijęs su 1885 m. įvykiais Veiviržėnuose [p. 59-60].