Sakramentologijos atsinaujinimo tendencijos XX a. pirmoje pusėje

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sakramentologijos atsinaujinimo tendencijos XX a. pirmoje pusėje
Alternative Title:
Tendencies of sacramental renewal in the first part of the 20th century
In the Journal:
Soter. 2006, 20 (48), p. 39-51
Keywords:
LT
Slėpinys; Simbolis; Sakramentai; Velykinis Kristaus slėpinys.
EN
Mystery; Symbol; Sacrament; Paschal Mystery of Christ.
Summary / Abstract:

LTXX a. pradžioje Belgijoje gimęs ir Vokietijoje sustiprėjęs liturginis atsinaujinimas turėjo įtakos naujoms sakramentologijos tendencijoms. Odo Caselis atgaivina ir naujai interpretuoja senąją slėpinių kaip konkrečių ir išganingų Dievo veikimų – intervencijų istorijoje raidą. Slėpinį Caselis aiškina jau ne tik kaip tam tikrą paslėptą tiesą ar tikrovę, bet kaip išganingą Dievo veiksmą, kuriuo Dievas atskleidžia save patį. Liturgiją Caselis pateikia kaip Dievo išganingų veiksmų-slėpinių perteikimą simbolių kalba, kur simbolis suprantamas jau ne kaip tuščias ženklas, nurodantis tik į už jo esančią tikrovę, bet ir kaip pats tos tikrovės turėtojas, kaip kitoks reiškiamos tikrovės egzistavimo būdas. K. Adamas, tęsdamas benediktinų teologo mintį, toliau plėtoja simbolio teologiją ir ją taiko sakramentologijoje, kur sakramentai suvokiami kaip simboliai, kuriais išreiškiamas ir daugeriopai perteikiamas velykinis Kristaus įvykis. Sakramentai – tai simboliai, per kuriuos į velykinį Kristaus įvykį panardinamas ir kartu į patį Kristų įskiepijamas žmogus tampa dieviškojo gyvenimo dalyviu. Pijus XII plėtoja sakramentų kaip ritualinio dalyvavimo velykiniame Kristaus įvykyje aptartį ir akcentuoja, jog sakramentais išgyvenama ir kuriama giliausia vienybė tarp Kristaus Mistinio Kūno – Bažnyčios ir šio kūno narių – tikinčiųjų. Popiežiaus dokumentuose akivaizdus ryškus ir drąsus poslinkis nuo grynai teisinės institucinės Bažnyčios ir jos liturgijos sampratos prie teologinės-misijinės ir pneumatologinės sampratos.

ENLiturgical renewal born in Belgium intensified in Germany at the beginning of the 20th century and evoked new tendencies in sacramentology. Odo Casel renews and re-interprets the theory of old mysteries as God’s saving. Casel interprets the mystery not only as a hidden truth or reality but also as a salvation action of God, revealing himself. The German theologian Odo Casel presents liturgy as God’s symbolic language in revealing his mysteries where a symbol is understood not only as a meaningless sign expressing a concrete reality but as a holder of this reality, as a different way of the existing reality. Another theologian of the same time K. Adam following the idea of the Benedictine, further develops the theology of the symbol and uses it in sacramentology where sacraments are understood as symbols expressing the Pascal Mystery of Christ. Sacraments are symbols through which a man is submerged in the Pascal Mystery and at the same time he becomes a participant in the divine life. We can also trace new tendencies in Church Magisterium. Pope Pius XII develops the idea about the sacraments as ritual participation in the Pascal Mystery of Christ and he claims that through sacraments we experience a deep union with the Church as Christ’s Mystical Body and all believers as members of this Body. Sacraments serve as a means of creating and nurturing between God and his people and among the Christians themselves. The Pope’s documents show a clear and brave turn from purely juristic-institutional Church and its liturgical concept to theologically-missionary and pneumatological one.

ISSN:
1392-7450; 2335-8785
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/9177
Updated:
2018-12-17 11:51:31
Metrics:
Views: 34    Downloads: 4
Export: