Paragaudžio pilkapynas

LTKvėdarnos miestelio apylinkėse yra žinoma gana daug archeologinių paminklų. 2 km į pietus nuo miestelio, Jūros kairiajame krante, yra Padievaičio piliakalnis, kuriame, kaip spėjama, stovėjusi Kvėdarnos pilis. Pietvakariniame miestelio pakraštyje yra vėlyvojo geležies amžiaus kapinynas su X-XI amžių griautiniais ir vėlyvesniais degiminiais kapais. Šis kapinynas yra gerokai apardytas, statant įvairius pastatus, ariant žemės sklypus. Apie 2 km į šiaurę nuo Kvėdarnos yra Paragaudžio kaimas, kuriame aptikta keletas laidojimo paminklų. Vieną jų - plokštinį kapinyną - 1973 m. tyrinėjo Telšių kraštotyros muziejaus archeologinė ekspedicija, vadovaujama Vito Valatkos. Kasinėjimų metu buvo aptiktas 71 kapas su įkapėmis, būdingomis IX-XI amžiams, taip pat daugelio suardytų kapų liekanos. Šilalės kraštotyrininko Vlado Statkcvičiaus surinktais duomenimis, dar keliose Paragaudžio vietose yra rasta archeologinių dirbinių iš ardomų paminklų. Tarp radinių - senojo geležies amžiaus (I-IV т.е.a.) žalvarinė apskrito pjūvio apyrankė, laiptelinė segė, keletas vėlyvesniu laikotarpio žalvarinių žiedų. Tačiau bene plačiausiai tyrinėtu archeologiniu paminklu Paragaudžio kaime yra senojo geležies amžiaus pilkapynas, kurį aštuntojo dešimtmečio pabaigoje surado Vladas Statkevičius ir apie tai pranešė mokslo įstaigoms. Vietiniai gyventojai apie šį paminklą nieko nežinojo. Kai kurių gyventojų pasakojimu, ten stovėjusios kažkokios sodybos, nes išlikę "akmeniniai pamatai", t.y. pilkapių akmenų vainikų liekanos. Paragaudžio pilkapyną 1982 m. tyrinėjo Vilniaus pedagoginio instituto, 1985-1991 m. Vilniaus universiteto archeologinės ekspedicijos, vadovaujamos šių eilučių autoriaus.Šio straipsnio tikslas pamėginti glaustai apibendrinti tyrinėjimų duomenis, leidžiančius geniau pažinti šio regiono gyventojų materialinę kultūrą, prekybinius ryšius, kai kuriuos dvasinės kultūros reiškinius [p. 11].