Medijų ir atminties laikmenų komunikacinė reikšmė formuojant Armijos Krajovos kolektyvinę atmintį XX a. viduryje

LTDisertacijoje „Medijų ir atminties laikmenų komunikacinė reikšmė formuojant Armijos Krajovos kolektyvinę atmintį XX a. viduryje“ siekiama ištyrus atminties laikmenų ir medijų vaidmenį kolektyvinės atminties konstravime ir sklaidoje, nustatyti komunikacinius veiksnius lėmusius Armijos Krajovos kolektyvinės atminties konstravimą ir kaitą XX a. viduryje. Disertacijoje remiamasi prielaida, kad viešoji atmintis gali būti atvira įvairioms kolektyvinėms atmintims, kurių naratyvai yra panašūs. Toks požiūris pagrįstas J. Habermaso komunikacinio veiksmo teorija. Viešosios atminties pliuralizmą galima užtikrinti į jos konstravimo procesą įtraukiant atminties laikmenas, kurios susijusios su kolektyvinėmis atmintimis, kurių naratyvas ir komunikuojamos vertybės yra tapačios viešajai atminčiai. Medijose pasitelkiamos atminties laikmenos, siekiant konstruojamam atminties naratyvui suteikti autentiškumo. Atminties laikmenos tai savarankiški komunikaciniai kanalai, kurie įtraukiami į medijų kuriamą naratyvą dėl medijų galimybės interpretuoti, įgaunantys naują reikšmę. AK kolektyvinės atminties naratyvo pagrindas tapo AK Informacijos ir propagandos biuro skleista propaganda, bet sukurtas naratyvas nebuvo įtvirtintas atminties laikmenomis. Todėl šiandien AK kolektyvinės atminties naratyvas veikiamas naujųjų medijų kinta, redukuojasi iki 1944 m. vasaros įvykių. Tam poveikį padarė naujosios medijos, kurios komunikavo naratyvą apie 1944 m. vasaros karines operacijas.

ENThe dissertation “Communicative Significance of the Media and Memory Drives in Forming the Collective Memory of Armia Krajowa in the Middle of the 20th Century” aims at researching the role of memory drives and the media in the construction and dissemination of collective memory and at identifying the communicative factors that predetermined the construction and change in the collective memory of Armia Krajowa in the middle of the 20th century. The dissertation relies on the assumption that public memory may be open to different collective memories which share similar narratives. This approach draws upon the theory of communicative action by Jürgen Habermas. The pluralism of public memory may be ensured by including into the process of its construction memory drives, which are associated with collective memories which have the narrative and communicate the values identical to public memory. The media use memory drives for the authenticity of the memory narrative constructed. Memory drives mean independent communication channels which are integrated in the narrative created by the media and which acquire new meaning due to the interpretative capacity of the media. The narrative of collective memory of Armia Krajowa was based on the propaganda disseminated by the AK Information and Propaganda Office, however, the narrative created was not reinforced by media drives. For this reason, the collective memory narrative on AK changes under the influence of the new media today, gets reduced to the events of the summer of 1944. This has been influenced by the new media which communicated the narrative about the military operations of the summer of 1944.