Viešųjų investicijų į sveikatą poveikio žmogiškajam kapitalui vertinimas senstant visuomenei

LTSkirtingos šalys pasižymi skirtingu turimo žmogiškojo kapitalo dydžiu, todėl aktualiu uždaviniu tampa priežasčių, lemiančių šiuos skirtumus, nustatymas. Daugeliu atveju pritariama, jog sveikata yra reikšminga žmogiškojo kapitalo teorijos dedamoji, tačiau vis dėlto ji susilaukia mažesnio dėmesio nei švietimas. Literatūroje pasigendama tyrimų, kuriuose žmogiškasis kapitalas būtų ne tarpinė grandis investicijų į sveikatą poveikiui ekonomikos augimui paaiškinti, tačiau būtų analizuojamos viešųjų investicijų į sveikatą poveikis pačiam žmogiškajam kapitalui. Taigi, šioje disertacijoje siekta įvertinti viešųjų investicijų į sveikatą poveikį žmogiškajam kapitalui, kartu atsižvelgiant į visuomenės senėjimo tendenciją. Tikslui pasiekti suformuotas vertinimo modelis, apimantis viešąsias investicijas į sveikatą ir kitus išorinius veiksnius, galinčius turėti įtakos žmogiškajam kapitalui. Poveikiui įvertinti panaudoti sekinių duomenys apimantys 28 ES šalis bei 18 metų laikotarpį. Įvertinus literatūroje identifikuotas žmogiškojo kapitalo vertinimo metodologines problemas, viešųjų investicijų į sveikatą poveikį pasiūlyta vertinti panaudojant 4 rodiklius. Atlikta analizė parodė, jog vertinimui pasirenkant skirtingus žmogiškąjį kapitalą išreiškiančius rodiklius, identifikuojamos skirtingos poveikio koeficiento reikšmės. Taip pat nustatyta, jog skirtingu visuomenės senėjimo lygiu pasižyminčiose šalių grupėse viešųjų investicijų į sveikatą poveikis žmogiškajam kapitalui taip pat skiriasi.

ENDifferent regions and countries have a different stock of human capital, so an important question becomes an identification of the reasons that leads to this difference. In many cases, it is agreed that health is a significant component in the theory of human capital, however it could be stated that it receives less attention compared with the education component. There is a lack of research where human capital would not be analysed as an intermediate link explaining the impact of health investment on the economic growth, but the impact of public investment in health to human capital would be analyzed. Thus, this dissertation seeks to assess the impact of public investment in health to the human capital in the context of an aging population. An evaluation model has been developed to achieve this goal. The model includes public investment in health and other external factors that can affect human capital. Panel data covering 28 EU countries and an 18-year period were used to assess this impact. After evaluating the methodological problems of human capital assessment, it is proposed to assess the impact of public investment in health using 4 indicators. The performed analysis showed that different values of the impact factor are identified when different indicators expressing human capital are used. Also, it was found that the impact of public health investment to human capital varies across groups of countries with different levels of population aging.