Ar profesinė veikla turi lytį? Moterų ir vyrų karjeros akademijoje, medicinoje ir politikoje
LTPagrindinis šio straipsnio tikslas – įvertinant ir apmąstant tai, kad kultūra negali būti neutrali lyties požiūriu, ir kad dabartinė institucinė visuomenės sąranga yra paveldėta, didžiąja dalimi, iš grynai patriarchalinės sistemos, siekiama atsakyti į klausimus kokios yra moteriškumo reprezentacijos patriarchalinėje ženklų ir simbolių sistemoje? Jei vyras suvokiamas kaip universalus subjektas, tai kaip konstruojamas simbolinis kitas – moteris? Kokia yra moteriškumo reprezentacijos tradicija? Kaip moteris gali dalyvauti, kaip kalbantysis subjektas, vyriškame diskurse? Kokia jos ribinė situacija – tarp subjekto ir objekto? Straipsnyje į šiuos klausimus mėginama atsakyti analizuojant pusiau struktūruotų giluminių interviu su moterimis mokslininkėmis (2002 m., N=3) ir moterimis gydytojomis (2005 m., N=20) bei struktūruotų interviu su Lietuvos Seimo narėmis (2004 m., N=14) medžiagą. Diskurso analizė verčia pripažinti, kad pagrindinės moters dalyvavimo profesinėje veikloje strategijos iš esmės gali būti trys. Viena, moteriškoji patirtis turi būti nutildyta ir nuslopinta; jei to nepadarys pati moteris, už ją tai padarys vyras. Antra, moteris turi kalbėti vyrų kalba ir imituoti vyriškumą – kad įrodyti esanti verta būti vyrų apsuptyje. Tuo pačiu, trečia, moteris turi išlikti moterimi – ir vėl gi tikslu būt priimta į vyrišką aplinką. Taigi studijos rezultatai iliustruoja ir dar kartą patvirtina tokių feministinės krypties autorių, kaip S. Beauvoir, J. Butler, L. Irigaray, M. Wittig ir kt., idėjas, kurių šviesoje aptariami pagrindiniai atliktos studijos rezultatai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Profesijos; Sociokultūrinė lytis; "Kitas"; "Maskarado" dalyvavimo strategija; Profession; Gender; "Other"; "Masquerade" representation strategy.
ENThe main goal of this article, taking into account and reflecting on the fact that culture cannot be gender-neutral and that contemporary institutional infrastructure of society is – to a large extent – inherited from purely patriarchal system, to answer the following questions: what forms acquire representations of femininity in a patriarchal system of signs and symbols? If a man is perceived as a universal subject, then how does one constructs symbolic other – woman? What is a tradition of representing femininity? How can a woman participate, as a talking subject, in male discourse? What is her borderline condition: between subject and object? The article aims to answer these questions by analyzing semi-structured in-depth interviews with female scientists (2002 m., N=3) and female doctors (2005 m., N=20) as well as structured interview with female members of Parliament (2004 m., N=14). Discourse analysis leads to the conclusion that women employ three main strategies while engaging in professional activities. First, female experience can be silenced and repressed; if a woman fails to do it herself, males do it for her. Second, woman must speak the language of males and imitate masculinity to prove that she is worth to be surrounded by males. At the same time, third, woman must remain woman and, once again, the aim is to be accepted in a male environment. Thus, study results illustrate and again confirm the ideas of such feminist authors as S. Beauvoir, J. Butler, L. Irigaray, M. Wittig and others, whose writings form a background for the discussion of the main findings.
