Kavoliškosios sąmoningumo sampratos parametrai

LTRimantas Skeivys straipsnyje aptaria, kaip „kavoliškosios sąmoningumo sampratos parametrai“ funkcionuoja literatūros kūrinyje ir visoje grožinėje kūryboje; kiek sąvokos, Kavolio vartojamos civilizacijų ir sąmoningumo istorijos reiškiniams paaiškinti, efektyvios, gilinantis į specifines literatūros - žodžio meno - tyrinėjimo ir interpretacijos problemas. Kavolio komponuojamuose kultūrologinių, sociologinių ar antropologinių reikšmių ansambliuose literatūros kūrinių idėjos, vaizdiniai ir realijos preciziškai atlieka jiems skiriamą ikonografijos funkciją. Nepaisant pagalbinio vaidmens, tenkančio literatūros kūriniams, jų idėjos formuluojamos tiksliai, konkrečiai ir vaizdingai. Dėl to Kavolio tekstus galima skaityti kaip savotišką literatūros istoriją, tiksliau, kaip universalių, objektyvią visuomeninę reikšmę turinčių idėjų, kurias sugestionuoja estetinė kūrinio visuma, kaitos istoriją. Poetinių idėjų kaitos istorija Kavolio veikaluose pristatoma kaip visuotinesnės struktūros - sąmoningumo istorijos dalis, kuri išskleidžiama tiek horizontaliai, kaip panoraminis sandas, tiek vertikaliai, kaip gelminis aprašomosios kultūros profilį moduliuojantis semantinis podirvis. Kavolio pasirinkta „reikšmės“ sąvoka devalvuoja arba nustumia į antrą vietą objekto (pvz. literatūros kūrinių) skirtybiškumą. Prioritetas teikiamas suvokimo intencijoms - kokiu būdu sureikšminamas objektas, koks turinys suteikiamas artikuliuojamoms reikšmėms. Kaip reikšmių struktūrą Kavolis traktuoja ir literatūros kūrinį. Jo literatūrologija yra integrali ir organiška jo kultūrologinių sąmoningumo konceptų dalis.Reikšminiai žodžiai: Sąmoningumo struktūra; Reikšmė; Epochų signatūra; Viktimizacija; Suvokimo intencija; Literatūros sociologija; Kultūrologija; Vertybių struktūros; Reikšmės struktūra.

ENIn his article Rimantas Skeivys analyses how the parameters of Kavolis’ notion of consciousness function in a literary work and the whole fiction; to what extent the notions that Kavolis uses to explain the phenomena of the history of civilisation and consciousness are effective in the analysis and specific interpretation problems of literature – the art of words. In ensembles of cultural,[6] sociological or anthropological notions arranged by Kavolis, ideas, images and realities of literary works precisely perform the iconographic function attributed to them. Despite the auxiliary part that falls [5]on literary works, their ideas are formulated precisely, specifically and vividly. Therefore, Kavolis’ text may be read as a literary history, or to be more precise, as a fluctuating history of universal ideas which have an objective social meaning and which are suggested by the aesthetical wholeness of the work. In Kavolis’ works the fluctuating history of poetic ideas is presented as a part of a universal structure – the history of consciousness, which is revealed, horizontally, as a panoramic component, and, vertically, as a deep semantic sub-stratum that regulates the profile of the described culture. Kavolis’ notion of “meaning” devalues the distinction of the object (e.g., of literary works). The priority is given to intentions of perception – in what way the object is given prominence, and what significance is given to articulate meanings. Kavolis also regards the literary work as a structure of meanings. His literary analysis is an integral and organic part of his cultural [6]concepts of consciousness.