Литературная компетенция и изучение иностранных языков

LTStraipsnyje "Literatūrinė kompetencija ir svetimų kalbų mokymas" nagrinėjamos literatūrinės kompetencijos svetimų kalbų nepaisymo priežastys. Šis paskutinių metų reiškinys būdingas visų svetimų kalbų mokymui. Tačiau straipsnyje gvildenami plačiau rusų literatūros eliminavimo motyvai: pasikeitęs rusų kalbos statusas ir literatūrinio lavinimo gimtąja kalba turinys; sumažėjęs rusų kalbos savaitinių pamokų skaičius; vakarietiškos tendencijos kultūroje, mažesnis domėjimasis rusų kultūra; atsiradę nauji kultūrinės informacijos šaltiniai (internetas ir pan.) ir akivaizdžiai nykstantis poreikis skaityti grožinę literatūrą. Eliminuojama literatūra ir dėl siaurai suprasto komunikacinio principo - išmokyti tik kalbėti svetima kalba. Esą meninis tekstas dėl estetinės komunikacijos apsunkina mokymąsi. Tačiau užmirštama, kad minėti tekstai leidžia realizuoti kultūrologinį principą. Emocingai prisotintas turinys palengvina naujos leksikos įsiminimą, o aprašytų gyvenimiškų situacijų interpretacija pakeičia natūralią aplinką. Esant galimybei pasirinkti visuotinės literatūros kūrinį, lituanistai dažnai nagrinėja mažesnės apimties veikalą ir taip, pavyzdžiui, lieka neapžvelgti L. Tolstojaus romanai. Kita vertus, ne visi lituanistai yra paruošti tinkamai nagrinėti visuotinę literatūrą. Išklausę 32 valandų skirtingų tautų literatūros kursą, vargu ar jie taps plataus profilio literatais. Tokiam paruošimui reikalingi spec. kursai. O svetimų kalbų mokymą derėtų vykdyti iš specialiai paruoštų, remiantis kultūrinių tezaurų lyginamąja analize, vadovėlių.Reikšminiai žodžiai: Kalbų mokymas; Literatūrinė kompetencija.

ENThe article “Literary Competence and Teaching Foreign Languages” covers the reasons of disregarding literary competence in foreign languages. This phenomenon of the last years is characteristic to teaching all foreign languages. However the article more explicitly analyses motives of eliminating Russian language: changed status of Russian language and the content of literary education in native language, reduced number of weekly lessons of Russian language, western tendencies in culture, less interest in Russian culture, new sources of cultural information (the internet, etc.), and obviously vanishing need to read fiction literature. Literature is being eliminated also due to too narrowly understood principle of communication, i.e. teaching to speak foreign language. It is thought that fiction texts complicate learning due to aesthetic communication. But it is forgotten that these texts allow implementing culturologic principle. Emotionally filled content makes easier to remember new lexicon, and the interpretation of natural situations described in fiction literature replaces natural environment. If possibilities of choosing literary creations exist, Lithuanian teachers most often choose smaller works and such creations of the World literature as, for example, L. Tolstojus novels, remain unanalysed. On the other, not all Lithuanian teachers are duly prepared to analyse the World literature. The attendance of a 32-hour course about literature of various nations can hardly make them multidisciplinary specialists of literature. For the preparation of such specialists, special courses are needed. Foreign languages should be taught from specially prepared textbooks created on the basis of comparative analysis of cultural thesaurus.