Małżeństwo w oczach mieszkańców Purwian na Wileńszczyźnie

• Marriage in the views of people from Purwiany in Wileńszczyzna
• Santuoka Purvėnų gyventojų akimis

LTMano straipsnis pasakoja apie santuokos vaidmenį Purvėnų kaimo (Šalčininkų rajonas) gyventojų gyvenime. Tyrimai buvo atlikti daugiausia Purvėnuose, iš dalies aplinkiniuose kaimuose ir gyvenvietėse. Mane domino, kokią įtaką turėjo santuoka žmonių biografijoms bei kokiais būdais civilizacijos ar santvarkos pokyčiai modifikavo santuokos instituciją. Tekste išryškėja du aprašymo būdai: diachroninis (respondentų skirstymas į tris kartas; išėjimo tašku priimtas sovietų valdžios atsiradimas Lietuvoje) ir sinchroninis, kuriame daugiau dėmesio skiriama svarbiems santuokos institucijos elementams. Pirmoje dalyje aprašau tyrimo metodą, mane dominančią bendruomenę, keliu tyrimo klausimus bei tikslinu santuokos termino kaip analitinės kategorijos reikšmę ir tuo pačiu gaunu darbui reikalingą definiciją. Nurodau taip pat mokslinę literatūrą, kuri inspiravo mane užsiimti santuokos tema. Iš vienos pusės, santuoka yra viena svarbiausių visuomenės institucijų, išeities taškas šeimos kūrimui, iš kitos - tai žmogaus biografijos elementas. Išskiriu tris pagrindinius etapus, susijusius su santuoka: susipažinimas, kulminacinis taškas - vestuvės ir bendras gyvenimas sankcionuotoje sąjungoje. Kiekvienas iš tų etapų antroje, aprašomoje dalyje, iliustruojamas pavyzdžiais iš bendruomenės gyvenimo. Paskutinėje dalyje pateikiu kiekvienos kartos būdingą gyvenimo santuokoje sampratą.Straipsnio pabaigoje nurodau, kaip keitėsi proceso, kuriame du žmonės tampa šeima, elementai. Taip pat nurodau tos problemos tyrinėjimo specifiką - žmonių pasakojimai apie savo santuoką pateikiami ne vien kaip atsiminimai, bet ir kaip pageidavimai. Tas skirtumas tarp deklaracijų ir faktų dažnai matomas jų gyvenime, kurį teko man stebėti. Šio tyrinėjimo tikslas ne nustatyti bendrus dėsnius, valdančius vyro ir žmonos santykius, bet bandymas susisteminti sudėtingus religijos, visuomenės kultūros sričių, susijusių su santuoka, klausimus.

ENThe text deals with the role that marriage plays in life of the people from Purwiany (Purvėnai) village, situated near the Lithuanian-Belorussian border. The field research was conducted in the village and several smaller neighboring settlements. The matter of concern was the way marriage influenced peoples' biographies and how the character of marriage itself has changed due to social transformations. In the text these problems were presented in a twofold way: diachronically, as the generational differences and peculiarities were discussed, and synchronically while the general and essential characteristics of marriage nowadays were pointed out. In the first part of the paper the course of research is described and the problems posed. For the sake of this paper the notion of marriage was redefined and limited to an analytical category. In this part the available literature of the subject is briefly discussed as well. Marriage appears to be a social institution which enables the individual to start a family on the one hand, and on the other - an essential part of individual biography. For this reason three stages of marriage have been distinguish in accordance with the life-experiences of the interlocutors. The first stage is the period when future spouses get to know each other, which ends with marriage-ceremony. The ceremony itself constitutes the second stage, and the third is the period after wedding. Each of these stages has been illustrated with examples from the field material in the second part of the paper. The third part deals with the concepts of marriage characteristic for each generation of the interlocutors.In the ending part of the paper some general conclusions were drawn about the changes ip perception of marriage that have taken place on the course of the last decades. One of important points of this part is the particular character of the collected material. The statements of the interlocutors refleet their memories and "wishful thinking" and are often contradicted by ethnographer's observations. The purpose of posing the problem in such way was an attempt toorder the complex reality of marriage, which belongs to social, cultural and religious sphere and so must be presented in reference to all of them.