LTTekste svarstau viešuosius dievobaimingumo pasireiškimus ir analizuoju prasmės suteikimą tiems veiksmams Butrimonių parapijos bendruomenės pokalbiuose ir pasakojimuose. Mano samprotavimai susideda iš trijų dalių. Pirmoje pristatau mano tyrimų vietą, daug dėmesio skirdama veiksniams, kurie sudaro mane dominančios visuomenės gyvenimo srities kontekstą, tyrimų metodams ir mano, kaip tyrinėtojos, padėčiai. Formuluoju vartojamų sąvokų definicijas bei aptariu aprašomąją (visų pirma J. St. Bystroń ir R. Tomicki) ir teorinę (St. Czarnowski, M. Douglas, M.J. Herskovits, L. Korporowicz, P, Mohl) literatūrą. Šioje dalyje aiškinu tokius klausimus kaip dievobaimingumas, dievobaimingumo pasireiškimai, jų visuomeniniai, kultūriniai ir individualūs sąlygojimai, pasinaudodama kultūros kompetencijos ir enkultūracijos sąvokomis bei svarstydama santykius tarp to, kas individualu ir to, kas vieša. Antra dalis - tai mano sukauptos medžiagos analizė. Aprašau viešuosius dievobaimingumo pasireiškimus: mišių lankymas kas savaitę, pagarba religiniams simboliams ir apeiginiams daiktams, Dievo Motinos figūros priėmimas, klebono priėmimas, laikymasis draudimo dirbti sunkius darbus šventės dienomis, sakramentų priėmimas bei būdus, kuriais asmuo reiškia savo individualų religinį įsitraukimą (papildomų pamaldų lankymas, paraliturginių apeigų laikymas, giedojimas bažnyčios chore, darbai prie bažnyčios ir parapijos, piligrimų priėmimas). Trečioje dalyje aptariu pateiktą medžiagą bei bandau ją interpretuoti pasinaudodama kultūros kompetencijos ir enkultūracijos sąvokomis bei skirtumu tarp elementarių ir papildomų dievobaimingumo pasireiškimų. Iškeliu dievobaimingumo formų ir tyrimo vietos istorinės-kultūrinės padėties specifikos santykius.