Lietuva ir 1863-1864 m. sukilimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuva ir 1863-1864 m. sukilimas
Contents:
Kariavusios šalys: statusas ir potencialas: Šalių statusas; Šalių teritorijos ir gyventojų skaičius; Šalių ekonominis potencialas iki karo veiksmų pradžios — Karo pradžia: Karo tikslas. Sąjungininkės; Sukilimo iniciatorius. Lietuvos įsijungimas į sukilimą — Karo našta: Rusijos ginkluotosios pajėgos; Lietuvos sukilėlių pajėgos — Karo eiga ir pagrindiniai etapai: Mūšių skaičius; Karo etapai — Karo nuostoliai — Karo pabaiga. Karo laimėtojas — Karo pavadinimas — Apibendrinimas — Šaltinių ir literatūros sąrašas.
Keywords:
LT
1863-1864 metų sukilimas; Lietuvos karai; Abiejų Tautų Respublika.
EN
1863-1864 uprising; Lithuanian wars; Polish Lithuanian Commonwealth.
Summary / Abstract:

LTKaro įvykių atpasakojimas: nepriklausoma konfederacinė Lenkijos ir Lietuvos valstybė Abiejų Tautų Respublika XVIII a. pabaigoje buvo padalyta Rusijai, Austrijai ir Prūsijai. Buvusios Lenkijos (Lenkijos Karalystės) žemes prisijungė Rusija, Austrija ir Prūsija, Lietuvos (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės) žemes – Rusija (didžiąją dalį) ir Prūsija. Po Vienos kongreso 1815 m. Prūsijos prisijungtosios Lenkijos ir Lietuvos teritorijos buvo prijungtos prie Rusijos ir darinys pavadintas Lenkijos karalyste. Nors pradžioje darinys turėjo tam tikrą autonomiją, jos beveik visiškai neteko po Pirmojo Rusijos ir Lenkijos–Lietuvos karo. Nuo tada suintensyvėjo Rusijos prisijungtų Abiejų Tautų Respublikos teritorijų integracija į Rusiją. Į sostą 1855 m. atėjęs Rusijos imperatorius Aleksandras II pradėjo Rusijos valstybės reformas, kuriomis, šalia valstybės funkcionavimo pagerinimo, buvo numatoma pagerinti ir prisijungtų Lenkijos ir Lietuvos žemių gyventojų padėtį. Lietuvoje buvo panaikinta baudžiava, pradėta žemės reforma, susilpnėjo politiniai suvaržymai. Lenkijos karalystėje įvyko lenkams palankūs švietimo, administraciniai ir kt. pertvarkymai. Liberalesnė Aleksandro II valdymo politika atgaivino ir sustiprino Lenkijos ir Lietuvos visuomenėse bendros valstybės atkūrimo viltį, pradėta rengtis sukilimui prieš Rusiją. Siekdamas užkirsti kelią sukilimo artėjimui, Lenkijos karalystės civilinės valdžios viršininkas Aleksanderis Wiełopolskis paskelbė lenkų jaunimo šaukimą į Rusijos kariuomenę pagal vardinius sąrašus, į kuriuos buvo įtraukti patriotizmu įtariami asmenys. Tai paskatino Lenkijos sukilimo organizatorius 1863 m. sausio mėn. pradėti sukilimą.Lietuva į sukilimą įsijungė vasario mėn. Abiejų kraštų savanoriai kovotojai daugiau kaip metus vedė partizaninį karą prieš daug didesnę organizuotą Rusijos kariuomenę, tačiau galiausiai jų kova buvo numalšinta. Lenkijos karalystė neteko savivaldos elementų ir tapo Rusijos imperijos Pavyslio kraštu, Lietuva liko Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų kraštu. Abiejuose kraštuose sustiprėjo represijos prieš Rusijos prisijungtų Abiejų Tautų Respublikos teritorijų gyventojus ir Katalikų bažnyčią. [Iš straipsnio, p. 138-139]

ISBN:
9786094372506
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/91444
Updated:
2021-02-11 20:31:42
Metrics:
Views: 17
Export: