Uwagi o monograficznym badaniu wiejskich społeczności lokalnych

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygų dalys / Parts of the books
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Uwagi o monograficznym badaniu wiejskich społeczności lokalnych
Alternative Title:
  • Some notes on monographic research of local communities
  • Pastabos apie monografinį kaimo vietinių bendruomenių tyrinėjimą
In the Book:
Summary / Abstract:

LTVaršuvos etnografų tyrinėjimai Vilniaus krašte prasidėjo tarpukario laikais (Cezarios Baudouin de Courtenay Jędrzejewiczowos bei Witoldo Dynowskio tyrimai). Į tą tradiciją įsijungė Varšuvos universiteto Etnologijos ir kultūros antropologijos instituto darbuotojai bei studentai, kurie nuo 20 amžiaus 90-ųjų pradžios Lietuvoje atlieka etnografinius tyrinėjimus. Vietinės bendruomenės Vilniaus krašte, be abejo, yra valstietiško pobūdžio. Valstiečiai gyvena glaudžioje sąsajoje su turgaus miestais. Jie yra didesnės, suskirstytos sistemos nedominuojančiu klasiniu sluoksniu (Gecrtz 1961). Valstietiškumas gali būti suprantamas kaip kultūrinis, ekonominis, politinis ir t.t., statusas. Nepriklausomai nuo to, svarbiausi valstiečių bendruomenių bruožai: autonomijos trūkumas, pavaldumas, atvirumas išoriniams poveikiams ir pan. Valstiečių bendruomenės sąvoka taip pat apima ryšį su platesniais visuomeniniais organizmais, buvimą tam tikro vieneto dalimi. Į vietinių valstiečių bendruomenių tradiciją įeina visos tautos kultūros arba civilizacijos elementai, bent nuorodos į tą kultūrą, tačiau pati tradicija bendruomenės dalyviams atrodo glaudi, pilna ir iš esmės vietinė. Todėl svarbiausi tikslai yra nustatyti, kaip dvi tradicijos - vietinė, valstietiška bei platesnė, viršvietinė - sąveikauja, daro įtaką viena kitai, kaip vyksta jų komunikacija ir abipusis modifikavimas, kaip vadinamoji rafinuota bei liaudies kultūra siejasi tarpusavyje bendresnėje kultūroje, kuri sudaro civilizaciją kaip visumą. Šioje knygoje sukaupti straipsniai parašyti ekspedicijų Vilniaus krašte pagrindu. Jų svarbiausias tikslas - toks parinktų problemų aprašas, kad jo pastovų foną sudarytų vietinio ir viršvietinio lygmenų sąveikavimas: dviejų kultūrų komunikacija bei modifikavimasis.

ENThe history of research conducted in Wileńszczyzna (South-Eastern Lithuania) by ethnographers from Warsaw University has begun in the second decade of the 20. century. The leading researchers in this field were Cezaria Bau- douin de Courtenay Jędrzejewi- czowa and Witold Dynowski. The tradition of this research has been continued since the beginning of the 90. by scientists and students from the Institute of Ethnology and Cultural Anthropology of Warsaw University. The local communities in Wileńszczyzna are essentially of rural character, though the peasants’ life is in many spheres interrelated with neighboring cities. Rural communities are a part of larger class-society, which in itself is a highly stratified system and the peasants arc in many ways subordinated to it. Being a peasant can be considered as a cultural, political or economical status. Whichever perspective to accept, the essential features of peasant communities are lack of autonomy, subordination, openness to external influences etc. The crucial aspect of their existence is their connection to larger social units. However, the tradition of peasant communities is always perceived as a coherent and complete whole, even if it contains elements of and references to the national culture. The aim of a researcher is to discover how these two sorts of tradition interact - how they communicate with and modify one another (Geertz 1961, s. 3). The field research which was the basis of the essays presented in this book, was led in consideration of the assumptions mentioned above. The authors of the texts while describing various elements of local tradition take into account several aspects of contemporary processes that have taken place in this part of Europe: the fall of USSR, European integration and globalization.The research had been conducted in 2001-2002 by the students fromthe Institute of Ethnology and Cultural Anthropology of Warsaw University in Ejszyszki (Eišiškes) and the neighboring villages: Podborze (Pabarė), Butrymańce (Butrimonys), Dojlidy (Dailidės), Purwiany (Purvėnai), Wierzańce (Vėžionys) and Popiszki. The southern boundary of the field was Lithuanian-Belorussian border.

Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/91402
Updated:
2026-03-07 16:43:01
Metrics:
Views: 37
Export: