Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos prioritetai 2014–2018 m

LTTikslas – įvertinti Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose 2014–2018 m. nurodytų prioritetinių visuomenės sveikatos stebėsenos sričių tęstinumą. Tyrimo metodai. Tyrimo objektas yra Lietuvos savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos 2014–2018 m. ataskaitos – analizuojamos prioritetinės visuomenės sveikatos stebėsenos sritys. Iš 60-ies savivaldybių 2014–2018 m. visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitų išrinkti jose išskirti prioritetiniai visuomenės sveikatos stebėsenos rodikliai, kurie buvo priskirti prie prioritetinių visuomenės sveikatos stebėsenos sričių pagal Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. strategijoje numatytus uždavinius. Analizuotos visos Lietuvos savivaldybės, kurios suskirstytos į tris tęstinumo kategorijas: 2 m., 3 m. ir 4 m. Rezultatai ir išvados. Dažniausiai savivaldybėse 2 metus iš eilės buvo išskiriamos šios prioritetinės visuomenės sveikatos stebėsenos sritys: alkoholinių gėrimų, tabako vartojimas, neteisėtas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas ir prieinamumas. Analizuojant savivaldybių išskirtų prioritetinių visuomenės sveikatos stebėsenos sričių 3 metų tęstinumą nustatyta, kad 3 metus iš eilės išskirtos ir analizuotos lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės bei skurdo lygio ir nedarbo tematikos. Nagrinėjant savivaldybių išskirtų prioritetinių visuomenės sveikatos stebėsenos sričių 4 metų tęstinumą nustatyta, kad 4 metus iš eilės išskirtos ir analizuotos lėtinių neinfekcinių ligų prevencijos ir kontrolės, skurdo lygio ir nedarbo bei socialinės ekonominės gyventojų diferenciacijos šalies ir bendruomenių lygmeniu tematikos. Rečiausiai savivaldybių visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitose tęstinai nagrinėtos sritys buvo mažiausiai rodiklių turinčios sveikos mitybos, aplinkos kokybės ir triukšmo.

ENThe aim of the study was to assess the continuity of analyzed priority areas of health monitoring identified in the public health monitoring reports of Lithuanian municipalities in 2014–2018. Material and methods. The object of the research is priority areas for health monitoring identified from the public health monitoring reports of 2014–2018. The priority public health monitoring indicators selected of the 60 public health municipalities public health monitoring reports were divided and combined into priority health monitoring areas according to the tasks provided in the Lithuanian Health Strategy. The main criterion for the selection of municipalities was a recurring priority area of health monitoring for at least 2, 3 or 4 years in a row. Results and conclusions. The most usual areas in municipalities public health reports 2 years in a row were alcohol consumption, tobacco use, illicit use and availability of drugs and psychotropic substances. Analyzing the 3-year continuity of the priority areas identified by municipalities, were the topics of prevention and control of chronic non-communicable diseases and poverty rates and unemployment. Analyzing the 4-year continuity of the priority areas identified by municipalities, the topics were: prevention and control of chronic noncommunicable diseases, poverty rates and unemployment, socio-economic population differentiation at the national and community level. The areas with the least indicators such as healthy nutrition, environmental quality and noise were least continuously analyzed in municipalities public health monitoring reports.