LTTyrimo tikslas – įvertinti praktikoje dirbančių psichologų žinias ir įsitikinimus dėl autizmo diagnozės ir gydymo. Medžiaga ir metodai. Tyrime dalyvavo 90 psichologų (84 moterys ir 6 vyrai), kurių amžius buvo nuo 24 iki 63 metų (M = 38, SD = 10,23). Tyrimo duomenys rinkti internetinės apklausos būdu. Žinioms ir įsitikinimams dėl autizmo vertinti taikyti Autizmo žinių ir stigmos klausimyno (AKS-Q, Harrison et al., 2017) dviejų skalių – diagnozės ir gydymo – teiginiai. Rezultatai. Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad bendras psichologų žinių apie autizmo diagnozę ir gydymą lygis yra aukštas – teisingi atsakymai sudarė 87,2 proc. visų apie autizmo diagnozę pateiktų klausimų ir 91 proc. teiginių apie autizmo gydymą. Beveik visų respondentų žinių lygis yra adekvatus (n = 89). Praktikoje dirbantys psichologai geriausiai išmano su ribotu ir stereotipiniu elgesiu bei sensoriniais iššūkiais susijusius simptomus. Visi respondentai (n = 90) žinojo tokius simptomus, kaip rutinos ir vienodumo poreikis, domėjimasis daiktų detalėmis, neįprasta reakcija į jutiminius dirgiklius ir sunkumai toleruojant garsų triukšmą ar tam tikro tipo prisilietimus.Specialistai taip pat gerai susipažinę su ankstyvosios intervencijos nauda bei ribotumu – visi respondentai (n = 90) pritarė, kad ankstyva intervencija teikia papildomos naudos ir gali gerokai padėti ugdant autistiškų vaikų socialinius ir komunikacijos įgūdžius. Vis dėlto dalis specialistų (33,3 proc.) manė, kad vaistai gali palengvinti pagrindinius autizmo simptomus, o 38,9 proc. respondentų teigė, jog autistiški vaikai nemėgsta, kai šalia yra kitų žmonių. Išvados. Tyrime dalyvavusių respondentų žinių apie autizmą lygis yra aukštas. Vis dėlto kai kurios sritys reikalauja papildomo specialistų informavimo – medikamentų taikymas, gretutiniai simptomai ir sutrikimai, autistiškų vaikų socialinio bendravimo ypatumai. Tai rodo, kad siekiant geresnės diagnostikos ir efektyvesnės pagalbos autistiškiems vaikams ir jų šeimoms svarbu gausinti specialistų žinias nurodytose srityse.
ENThe aim of this survey was to evaluate psychologists’ knowledge and attitudes towards autism diagnosis and treatment. Methods. The total of 90 psychologists (84 women and 6 men) aged from 24 to 63 years (M = 38, SD = 10.23) took part in the study. Data was collected using an online questionnaire. Statements of two scales – diagnosis and treatment – of the Autism Knowledge and Stigma Questionnaire (AKS-Q, Harrison et al., 2017), were used to measure knowledge and beliefs about autism. Results. The results revealed that psychologists’ level of knowledge about autism diagnosis and treatment was high – 87.2 % of questions about symptoms and 91 % of questions about treatment were correctly answered. Nearly all participants in the study had adequate knowledge (n = 89). Participants had the best knowledge of autism symptoms related to the sensory challenges and restricted, repetitive behaviours and interests. All respondents (n = 90) knew such symptoms as autistic children‘s need for routines and sameness, interest in parts of object, strange reaction to sensory stimuli and trouble tolerating loud noises or certain types of touch.Psychologists were also familiar with the benefits and limitations of early intervention – all respondents (n = 90) admit, that early intervention demonstrates additional benefit and leads to significant gains in children with autism‘s social and sommunication skills. However, 33.3 % of psychologists thought that medication could alleviate the core symptoms of autism and 38.9 % of respondents claimed that children with autism did not enjoy the presence of others. Conclusions. Respondents of the study exhibited high baseline level of autism knowledge. However, some areas require additional information – medication use in treatment of core symptoms of autism, comorbidities and social communication features of autistic children. This highlights the importance of increasing specialist knowledge in the areas identified in order to ensure better diagnostics and more effective support for autistic children and their families.