Čiurlionis’s musical and pictorial harmony: a complex approach
LTČiurlionio įvairialypės kūrybinės veiklos tyrimai neišvengiamai verčia nerti į įvairias meno ir mokslo sritis. Šio lietuvių kompozitoriaus ir tapytojo kūryboje ryškus muzikinių ir vaizdinių principų tarpusavio ryšys. Išlaikydamas romantinę harmoniją, Čiurlionis aktyviai naudojo jos nusistovėjusius elementus, pavyzdžiui: individualizuota formų interpretacija, orientuojantis į klasikinę ir romantinę tradicijas harmonijų ir formų inversija: antrinių temų išryškinimas, įvairesni jų harmoniniai sprendimai, lyginant su pagrindinėmis temomis; dominuoja moduliacijos, o ne tematinė medžiaga; disonanso emancipacija; didelis modalumo vaidmuo toninėje-funkcinėje sistemoje; kitoks požiūris į tonalumą: ypatinga tonalumo įvairovė (daugialypės vertės, kintamas su disonansinių harmonijų bruožais, nykstantis tonalumas ir kt.); romantinių harmonijos modelių naudojimas (chromatinis diatoninės sistemos išplėtimas, linijinės ir koloristinės funkcijos, akordų sudarymo technikos ir akordų sekos, papildomi struktūriniai elementai ir kt.);kokybiškai naujas požiūris į tekstūrą ir instrumentuotę kaip į menišką, spalvingą išraiškos priemonę. Straipsnyje brėžiamos paralelės tarp Čiurlionio muzikos harmonijų ir būdingųjų jo paveikslų bruožų. Autorius išnagrinėjo harmoninę kompozitoriaus simfoninių poemų „Miške“ ir „Jūra“ kalbą ir nustatė panašias struktūras jo paveiksluose. Harmoninė akordų sudarymo technika koreliuoja su vyraujančia vienos spalvos palete Čiurlionio paveiksluose (plg., pavyzdžiui, „Pasaulio sukūrimas“, I dalis). Šis monochromatinis stilius gali būti vadinamas „spalvos kūrimu“.Muzikinei faktūrai Čiurlionio kūryboje būdinga didžiulė sluoksnių diferenciacija ir ryškūs kontrastai. Mokslininkai tyrinėja analogišką „kelių plokštumų“ įvairovę menininko paveiksluose (žr. Kazokas 2009). Čiurlionio pamėgtų struktūrų (ypač padidintų triadų) koncentracija gali būti laikoma disonansinėmis monostruktūrinėmis akordų sekomis arba papildomais konstrukciniais elementais, keičiančiais pagrindinius funkcinius santykius. Čiurlioniui reikšmingas pats garsas kaip harmonija – spalva, kurios kontekste visuma yra svarbesnė nei detalės. Kalbėdami apie Čiurlionio paveikslus, ryškias spalvų ir šviesos dėmes – „spalvų akordus“, kurie paveiksluose yra sukaupę intensyvią energiją, – galėtume palyginti su jo muzikos harmoninių akordų disonuojančiomis koloristinėmis funkcijomis. Pavyzdžiui, Čiurlionio paveiksle „Veidai“ vos pastebimi žmogaus veidų kontūrai paskęsta intensyvioje spalvų masėje. Pagrindines technines ir menines priemones suteikia pati spalva. Kaip griausmingas akordas, muzikoje skrodžiantis orkestro faktūrą, paveikslo viduryje prasimuša ryški purpurinė dėmė. Taip atsiranda paradoksaliai stabilaus ir nepriklausomo „skambesio“ disonansas. Savo meninėje kūryboje Čiurlionis nuspėjo daugelį XX a. naujovių. Dirbdamas su spalvomis, jis lenkė tokius avangardistus kaip Nicolas de Staëlis ir Markas Rothko. Svarbus Čiurlionio talento bruožas yra jo universalumas. Kontekstinė analizė ir sugestyvus požiūris atveria naujus jo kūrybos suvokimo būdus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“; Harmoninė analizė; Art Nouveau; Menų sintezė; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Symphonic poems In the Forest and The Sea; Harmonic analysis; Art Nouveau; Synthesis of the arts.
ENThe universal talent of Mikalojus Konstantinas Čiurlionis encourages us to examine his works in the context of his different types of artistic activities. There was a mutual influence of musical and pictorial principles in the works of this Lithuanian composer and painter. This article attempts to draw parallels between Čiurlionis’s harmonic style in his music and the characteristic features of his paintings. For this purpose, the author has analyzed the harmonic language of the composer’s symphonic poems In the Forest and The Sea and discovered similar patterns within various different paintings by Čiurlionis. [From the publication]
