Savanoriai - Lietuvos Respublikos kariuomenės kūrimo branduolys (1918-1920 m.)

LT1918 m. vasario 16 d. Lietuvos valstybė paskelbė Nepriklausomybės deklaraciją. Nuo šio momento buvo pradėtas aktyvus valstybingumo atkūrimo ir įtvirtinimo darbas. Lietuvos Respublika ne tik turėjo apibrėžti valstybės teritorines ribas, organizuoti šalies savivaldą, administracines struktūras, atkurti po Pirmojo pasaulinio karo sunykusią ekonomiką, bet ir sukurti savo ginkluotąsias pajėgas, kurios užtikrintų Nepriklausomybės išsaugojimą. Nepaisant tikėjimo šviesia ateitim, Lietuvos kariuomenės kūrimo procesas sulaukė rimtų išbandymų. Valstybės kūrėjų nuomonės išsiskyrė. Vieni pasisakė už kariuomenės kūrimą, kiti gi teigė, kad Lietuvai apskritai kariuomenės nereikia, nes ji yra taiki šalis ir su niekuo kariauti nesiruošia. 1918 m. rudenį išaugusi bolševikinės Rusijos grėsmė nepaliko abejojančių, tiesa, kariuomenę teko kurti prasidėjus karui už Lietuvos laisvę ir valstybingumo išsaugojimą. Kūrimo darbai pareikalavo didelių politinio elito pastangų ir eilinių žmonių, kuriuos vedė savanorystės idėja, atsidavimo. Šiuo pasakojimu pažvelgsime į Lietuvos Respublikos kariuomenės kūrimo aplinkybes, karių savanorių dalyvavimą kovose už Nepriklausomybę bolševikų, bermontininkų ir lenkų frontuose, aptarsime jų dėvėtas uniformas ir naudotus lengvuosius ginklus [p. 189].