Apie grožį ir siaubą, slypintį butaforijoje

LTMūsiškė kolektyvinė atmintis apie savanorius ir Nepriklausomybės karus yra sudegusi kelių kartų ugnyse. Ir tai liudija fotografijų pluoštas su nuotraukose fiksuojamais savanoriais ir taip pat karinę prievolę atlikusiais, bet už laisvę kartais ne ką atkakliau kovojusiais kariais. Apie juos yra žinoma mažai - be galo mažai. Šiuo atveju gerokai pasidarbavo Antrasis pasaulinis karas ir jo lydimos okupacijos, bet šalia puikiai veikė ir bendražmogiškoji amnezija.Tai aiškiai matyti fotografijų metrikose, kuriose informacija yra be galo šykšti. Kartais geriausiu atveju (ir tai dažniau kliaunantis ne tiesioginių savininkų teikiama žodine informacija, o nugarinėse fotografijų dalyse užrašytais komentarais, dedikacijomis) tegalima nustatyti vardą pavardę (bet tai jau pakankamai daug!), taip pat analizuojant uniformas, ekipuotės ypatybes, netgi fotografijos ateljė interjerus bei jų aksesuarus - pulką, kuriame portretuojamasis tarnavo, arba vietą, kurioje jis nusprendė įsiamžinti. Tad iš pradžių norisi atkreipti arba pasiūlyti atkreipti dėmesį į tartum antrinį šių fotografijų aspektą - jų nugarines puses, kuriose sušmėžuojantys įrašai paradoksaliai įgauna vis didesnių verčių einant metams.Tai, kas tuo metu rašančiajam - adresuojančiajam, dedikuojančiajam, žinoma, atrodė svarbu, mūsų dienų tyrinėtojams tapo dar svarbiau. Nes suteikia papildomos informacijos [p. 185].