Jozs Miltinis (1907-1994)

LTRežisierius Juozas Miltinis paliko gilų pėdsaką tautinėje kultūroje, sukūręs savą originalų – filosofinį ir intelektualų – teatrą, kurio idėją puoselėjo jau nuo mokyklos suolo. Didelę įtaką jaunystėje jam padarė prancūzų teatras ir jo korifėjų pažiūros, su kuriomis giliau susipažino studijuodamas Paryžiuje 1933-1937 m. 1940 m. sovietų valdžios paskirtas vadovauti naujam Panevėžio teatrui. Režisieriaus veiklos pradžia primena jo mokytojo Šarlio Dileno teatrinės veiklos pradžią – jauna nepatyrusi trupė, teatro studija. Dirbo labai daug: reikėjo naujo repertuaro, o trupės aktoriams trūko ne vien patirties, bet ir elementarių žinių. Ypač sunkus Miltiniui buvo pokario dešimtmetis – laikotarpis nuo 1945 iki 1957 metų. Buvo vienintelis Lietuvos režisierius, baigęs Vakarų teatro mokyklą, tad sovietų valdžia ir partinė kritika jį stebėjo itin atidžiai. 1954 m. net buvo atleistas iš Panevėžio teatro vyriausiojo režisieriaus pareigų (iki 1959 m.) Tačiau nuo 1957 m. Panevėžio dramos teatras ir jo vadovas, atrodė, kūrybiškai subrendo ir labai išgarsėjo. Tai išties buvo Miltinio ir jo talentingų aktorių žvaigždžių valanda, trukusi apie keturiolika metų. Tuomet Panevėžio teatro scenoje pastatyta daug reikšmingų pasaulinės dramaturgijos kūrinių, kai kurie apskritai pirmą kartą visoje SSRS. Juozas Miltinis labai paveikė ne tik Lietuvos teatrą, bet ir Panevėžio kultūrinį gyvenimą apskritai. Į Panevėžį pamatyti jo spektaklių važiavo žiūrovai ir teatro specialistai iš Latvijos, Rusijos ir kitų „sąjunginių respublikų“.Reikšminiai žodžiai: Teatras; Režisūra; Sovietmetis; Theatre; Theatre directing; Soviet period.

ENStage director Juozas Miltinis left a remarkable footmark in national culture by creating his original – philosophic and intellectual – theatre which idea was cherished from his school years. In his youth, he was greatly influenced by French theatre and the attitudes of its coryphaei that he got familiar with during his studies in Paris in 1933-1937. In 1940, soviet government appointed him to direct Panevėžys Theatre. The beginning of his activities reminded the beginning of theatre activities of his teacher – young inexperienced troupe and a studio of a theatre. He worked hard: the theatre needed new repertoire; however the troupe lacked not only experience, but also basic knowledge. The first decade after the war (1945-1957) was especially difficult for Miltinis. He was the only stage director in Lithuania who studied theatre art abroad, thus soviet government and reviewers from the Communist Party monitored him extremely carefully. From 1954 till 1959, he was even dismissed from the position of the director of Panevėžys Theatre. But it seemed that Panevėžys Drama Theatre and his director creatively matured and became widely known after 1957. It was, indeed, the star hour of Miltinis and his talented actors which lasted for about fourteen years. During this time, Panevėžys Theatre produced a lot of significant performances of world dramaturgy; some of them were produced even for the first time in USSR. Juozas Miltinis greatly affected not only Lithuanian theatre, but also Panevėžys cultural life in general. People and theatre specialists from Latvia, Russia, and other “soviet republics” went to Panevėžys to see his performances.