Maxwello elektromagnetizmo kontekstai: modelis, metafora ir tikrovė

LTStraipsnyje aptariami metaforos, modelio ir tikrovės santykiai. Metaforos prigimties klausimas, svarstomas sekant hermeneutinėmis Paulio Ricoeuro nuorodomis, atveda į metaforų ir modelių giminystės teritoriją. Bendramatės meno ir mokslo prieitys, disonuojančios nūdieniam siaurų specializacijų fonui, atveria daugiaplanes „kūrybines dirbtuves“. Apsilankydami vienose tokių XIX a. dirbtuvių, pasižvalgome po erdvų Jameso Clerko Maxwello mokslinių tyrinėjimų pasaulį. Mechaninio modelio elektromagnetiniams reiškiniams paaiškinti refleksijos kontekstuose atsiskleidžia fizikos mokslų prielaidos, idėjų kovos ir sklaidos subtilybės, ištisa teorijų dialektika. Maxwello ir jo bendražygių, jo recenzentų ir oponentų kūrybos, bendravimo ir gyvenimo pėdsakai liudija modelių, metaforų ir tikrovės sąsajas.

ENThis article discusses relations among model, metaphor and reality. The consideration of metaphor follows Paul Ricoeur’s hermeneutic guidelines and brings one to the terrain of the kinship between metaphors and models. Today’s narrow specialization clashes with the common-measure approaches of art and science which opened multi-dimensional “creative workshops”. When visiting the 19th century workshop of James Clerk Maxwell, one explores a spacious world of scientific research. From reflections on the mechanical model Maxwell used to explain electromagnetic phenomena, the assumptions of physical science, subtleties of the struggles and dissemination of ideas and the whole dialectic of theories emerge. The remains of works and the communications and life of Maxwell, his fellows, reviewers and opponents all testify to the links among models, metaphors and reality.