LTApie mūsų literatūros klasiką, rašytoją Antaną Vienuolį-Žukauską (1882 04 07-1957 0817) išleista nemaža tiek kritikos studijų, tiek atsiminimų rinkinių. Kur kas solidesnis yra paties rašytojo kūrybinis derlius - romanai, apysakos, apsakymai, legendos, dramos, feljetonai, kelionių reportažai. Keli dešimtmečiai skirti pagrindinei provizoriaus profesijai - darbui vaistinėse. Jis Lietuvoje įkūrė pirmąjį memorialinį muziejų — savo motinos dėdės Antano Baranausko klėtele, ja nuolat rūpinosi ir vadovavo iki pat mirties. Ilgus metus gyveno Maskvoje bei Kaukaze. 1947-1957metais tris kartus iš eilės buvo renkamas Tarybų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Tarybiniais metais Vienuolio asmenybė ir kūryba buvo akivaizdžiai išliaupsinta. Oficialioji kritika ypač šlovino jo romaną „Puodžiūnkiemis“, kuris pačiam autoriui kėlė daug skausmo ir ašarų dėl redaktorių prirašinėjimų ar parašyto teksto braukymų [Iš Pratarmės].