LTMokslinio kūrybingumo ugdymas - neatsiejama aukštosios mokyklos mokymo proceso grandis. 1991 m. priimtas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas įtvirtino mokslo ir studijų vienovės kyptį. Jos raiška tapo aukštojo mokslo institucijų posūkis universitetų link. Būtent universitetinio lavinimo sistemoje geriausiai atsiskleidžia visuminė mokslo samprata, jo diferenciacijos ir integracijos procesai. Ne tik suvokiamas mokslo turinys ir jo kūrimo logika, tačiau analitiškai įvaldoma ir mokslo kaip socialinio instituto struktūra - mokslo įstaigų tinklas, personalas, jo sklaida, mokslinė komunikacinė apykaita. Bakalauro, o ypač magistranto uždaviniu tampa ne tik mokslo pažinimas, tačiau ir praktinis mokslinių metodų suvokimas, jų taikymas studijų etapiniuose darbuose [p. 50].